Endometriozė – tai viena paslaptingiausių ir dažniausiai klaidingai suprantamų moterų ligų. Nors ja serga viena iš dešimties vaisingo amžiaus moterų, daugelis iki šiol metų metus ieško teisingos diagnozės, o jų skausmas neretai laikomas „įprastu menstruacijų diskomfortu“. Tačiau endometriozė – tai ne tik mėnesinių skausmai. Tai liga, galinti paveikti gyvenimo kokybę, vaisingumą ir emocinę būseną
Kas yra endometriozė?
Endometriozė – tai būklė, kai gimdos gleivinės audinys (endometriumas) auga ne tik gimdos viduje, bet ir už jos ribų – ant kiaušidžių, kiaušintakių, šlapimo pūslės, žarnyno ar net pilvaplėvės. Šie audiniai, kaip ir įprastas endometriumas, reaguoja į hormoninius ciklus – storėja, kraujuoja ir sukelia uždegimą.
Dėl to organizme gali formuotis randiniai audiniai ir sąaugos, sukeliančios stiprų skausmą, nevaisingumą ar net kasdienį diskomfortą.
Pagrindiniai simptomai
Endometriozės požymiai dažnai klaidina, nes jie gali būti labai įvairūs.
Dažniausi simptomai:
- itin skausmingos mėnesinės, kurių negelbėja įprasti vaistai nuo skausmo;
- skausmas lytinių santykių metu arba po jų;
- pilvo pūtimas, virškinimo sutrikimai, panašūs į dirgliosios žarnos sindromą;
- skausmas šlapinantis ar tuštinantis per menstruacijas;
- nuovargis, silpnumas, emocinis išsekimas.
Deja, daugelis moterų šiuos simptomus laiko „norma“, todėl gydymas dažnai pradedamas per vėlai.
Kodėl apie ją vis dar kalbama per mažai?
Endometriozė ilgą laiką buvo „nematoma liga“ – tiek visuomenėje, tiek medicinos bendruomenėje. Moterys, skundusios stipriais skausmais, dažnai išgirsdavo, kad „taip turi būti“ arba kad tai tiesiog psichologinis jautrumas.
Tik pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie tai, kad skausmas neturi būti normalus.
Kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo didesnė tikimybė sumažinti jos poveikį vaisingumui ir gyvenimo kokybei.
Gydymo ir pagalbos galimybė
Nors visiško išgydymo šiuo metu nėra, egzistuoja būdų, kaip sumažinti simptomus ir atkurti gyvenimo kokybę:
- hormoninis gydymas (kontraceptinės tabletės, hormoninės spiralės, injekcijos);
- chirurginis gydymas – endometriozės židinių pašalinimas;
- skausmo valdymas ir fizioterapija;
- mitybos koregavimas – mažinant uždegimą skatinančius produktus;
- psichologinė pagalba – nes lėtiniai skausmai dažnai veikia emocinę būseną.
Svarbiausia – ne tylėti ir nebijoti ieškoti pagalbos.
Moterys, kurios kalba – keičia požiūrį
Vis daugiau moterų viešai pasakoja apie savo patirtį su endometrioze, skatindamos kitas nebijoti reikalauti išsamaus ištyrimo.
Tokie atviri pasidalijimai padeda sulaužyti mitą, kad „skausmas yra normalu“, ir kuria paramos bendruomenes, kuriose moterys pagaliau jaučiasi išgirstos.
