Daugelis žmonių galvoja, kad švariam namų orui būtinas brangus oro valytuvas. Tačiau kai kurie kambariniai augalai gali natūraliai padėti pagerinti patalpų mikroklimatą. Jie sugeria tam tikras kenksmingas medžiagas, didina oro drėgmę ir padeda sukurti sveikesnę aplinką namuose.
1. Sansevjera (uošvės liežuvis)
Sansevjera – vienas populiariausių ir ištvermingiausių kambarinių augalų, dažnai vadinamas „uošvės liežuviu“ dėl ilgų, standžių ir vertikaliai augančių lapų. Šis augalas vertinamas ne tik dėl dekoratyvios išvaizdos, bet ir dėl savo gebėjimo prisitaikyti prie įvairių sąlygų. Dėl šios priežasties sansevjera puikiai tinka net tiems žmonėms, kurie neturi daug patirties prižiūrint augalus.
Sansevjera gali augti tiek šviesiose, tiek šiek tiek tamsesnėse patalpose, todėl ją dažnai galima pamatyti svetainėse, miegamuosiuose, biuruose ar net koridoriuose. Šis augalas taip pat vertinamas dėl gebėjimo gerinti patalpų oro kokybę. Manoma, kad jis gali sugerti kai kurias kenksmingas medžiagas, pavyzdžiui, formaldehidą, kuris gali išsiskirti iš baldų, kilimų ar buitinės chemijos.
Dar viena įdomi sansevjeros savybė – ji naktį išskiria deguonį, todėl dažnai rekomenduojama ją laikyti miegamajame. Dėl šios savybės ji gali padėti sukurti gaivesnę aplinką poilsio erdvėje.
Auginimo sąlygos
Sansevjera yra labai atsparus augalas, todėl jai nereikia sudėtingos priežiūros.
Šviesa.
Augalas geriausiai auga šviesioje vietoje, tačiau gali pakęsti ir dalinį pavėsį. Tiesioginiai saulės spinduliai nėra būtini, bet šviesoje lapų spalvos dažnai būna ryškesnės.
Temperatūra.
Sansevjera mėgsta kambario temperatūrą – apie 18–27 °C. Ji gana gerai toleruoja sausą orą ir net trumpalaikius temperatūros svyravimus.
Laistymas
Vienas svarbiausių sansevjeros priežiūros aspektų – neperlaistyti. Šis augalas priklauso sukulentams, todėl lapuose kaupia drėgmę.
- Vasarą paprastai pakanka laistyti kas 2–3 savaites.
- Žiemą laistymas gali būti dar retesnis – maždaug kartą per mėnesį.
- Prieš laistant svarbu, kad žemė vazone būtų visiškai išdžiūvusi.
Per didelis vandens kiekis gali sukelti šaknų puvimą, todėl sansevjera geriau pakelia sausą dirvą nei nuolat drėgną.
Dirva ir vazonas
Sansevjerai tinka gerai drenuojama, lengva žemė, dažnai naudojamas sukulentams skirtas substratas. Taip pat svarbu, kad vazone būtų drenažo skylės, kad vanduo galėtų lengvai nutekėti.
Šis augalas nemėgsta pernelyg didelių vazonų, todėl dažniausiai persodinamas kas 2–3 metus.
Tręšimas
Augimo laikotarpiu – pavasarį ir vasarą – sansevjerą galima tręšti kartą per mėnesį silpnesnėmis kambarinėms gėlėms skirtomis trąšomis. Rudenį ir žiemą tręšti paprastai nereikia.
Dauginimas
Sansevjera dauginama gana lengvai:
- dalijant šakniastiebius persodinimo metu,
- lapų auginiais, kurie įsišaknija žemėje ar vandenyje.
Dėl šios savybės iš vieno augalo galima išauginti kelis naujus.
Svarbu žinoti
Nors sansevjera yra labai naudinga ir lengvai prižiūrima, jos lapai gali būti šiek tiek nuodingi augintiniams, todėl namuose, kuriuose gyvena katės ar šunys, geriau augalą laikyti jiems nepasiekiamoje vietoje.
2. Chlorofitas
Chlorofitas – vienas populiariausių ir lengviausiai prižiūrimų kambarinių augalų. Dėl savo ilgų, svyrančių lapų ir mažų „vaikelių“, augančių ant ilgų stiebelių, jis dažnai vadinamas voratinkline gėle. Šis augalas puikiai tinka tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems augintojams, nes yra labai ištvermingas ir lengvai prisitaiko prie skirtingų augimo sąlygų.
Chlorofitai dažnai auginami kabamuose vazonuose, lentynose ar ant palangių, nes jų lapai gražiai svyra žemyn ir sukuria dekoratyvų efektą. Be to, tai vienas iš augalų, kuris gali prisidėti prie geresnės patalpų oro kokybės. Manoma, kad chlorofitas gali padėti sumažinti kai kurių kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, anglies monoksido ir formaldehido, kiekį ore.
Dar viena chlorofito savybė – labai greitas dauginimasis. Ant ilgų stiebų augalas formuoja mažus augalėlius, kurie lengvai įsišaknija ir gali tapti naujais augalais.
Auginimo sąlygos
Chlorofitas nėra reiklus augalas, todėl jį galima auginti įvairiose namų vietose.
Šviesa.
Geriausiai chlorofitas auga šviesioje vietoje su išsklaidyta šviesa, tačiau gali pakęsti ir dalinį pavėsį. Jei augalas gauna per mažai šviesos, lapų spalvos gali tapti blankesnės.
Temperatūra.
Šis augalas gerai jaučiasi įprastoje kambario temperatūroje – apie 18–25 °C. Chlorofitas gana gerai toleruoja ir šiek tiek vėsesnes sąlygas.
Laistymas
Chlorofitas mėgsta vidutiniškai drėgną dirvą, tačiau svarbu vengti nuolatinio vandens pertekliaus.
- Vasarą paprastai laistoma 1–2 kartus per savaitę.
- Žiemą laistymas gali būti retesnis.
- Tarp laistymų viršutinis dirvos sluoksnis turėtų šiek tiek pradžiūti.
Šio augalo šaknys gali kaupti vandenį, todėl jis gali trumpą laiką pakęsti ir sausresnę dirvą.
Dirva ir persodinimas
Chlorofitui tinka lengva, puri ir gerai drenuojama dirva. Dažniausiai naudojamas universalus kambarinių augalų substratas.
Kadangi chlorofitai gana greitai auga, juos verta persodinti kas 1–2 metus, kai šaknys pradeda užpildyti visą vazoną.
Tręšimas
Augimo laikotarpiu – nuo pavasario iki rudens – chlorofitą galima tręšti kartą per 3–4 savaites universaliomis kambarinių augalų trąšomis. Žiemą tręšti paprastai nereikia.
Dauginimas
Chlorofitą dauginti labai paprasta. Ant ilgų stiebų augantys maži augalėliai gali būti:
- pasodinti tiesiai į žemę,
- arba pirmiausia įsišaknyti vandenyje.
Dažnai šie augalėliai net pradeda leisti šaknis dar būdami ant motininio augalo.
Svarbu žinoti
Kartais chlorofito lapų galiukai gali pradėti ruduoti. Tai dažniausiai nutinka dėl:
- per sauso oro,
- per kieto vandens,
- per gausaus tręšimo.
Tokiu atveju verta naudoti minkštesnį arba nusistovėjusį vandenį ir šiek tiek sumažinti trąšų kiekį.
3. Spatifilis (taikos lelija)
Spatifilis, dar vadinamas taikos lelija, yra vienas elegantiškiausių kambarinių augalų. Jo dideli, tamsiai žali lapai ir balti, švelnūs žiedai suteikia namams jaukumo ir subtilios prabangos. Dėl savo dekoratyvios išvaizdos spatifilis dažnai auginamas svetainėse, miegamuosiuose ar darbo kambariuose.
Šis augalas vertinamas ne tik dėl grožio. Manoma, kad spatifilis gali padėti sugerti kai kurias kenksmingas medžiagas iš patalpų oro, pavyzdžiui, benzeną ar formaldehidą, kurie kartais išsiskiria iš baldų, dažų ar buitinės chemijos. Be to, spatifilis padeda padidinti oro drėgmę, todėl patalpos gali tapti jaukesnės ir gaivesnės.
Vienas didžiausių šio augalo privalumų – jis gali žydėti kelis kartus per metus, jei gauna pakankamai šviesos ir tinkamą priežiūrą.
Auginimo sąlygos
Spatifilis laikomas gana nereikliu augalu, tačiau norint, kad jis gražiai augtų ir žydėtų, verta laikytis kelių svarbių taisyklių.
Šviesa.
Spatifilis geriausiai auga šviesioje vietoje su išsklaidyta šviesa, tačiau gali pakęsti ir dalinį pavėsį. Tiesioginiai saulės spinduliai gali nudeginti lapus, todėl geriau augalą laikyti šiek tiek toliau nuo lango.
Jei spatifilis gauna per mažai šviesos, jis gali nustoti žydėti.
Temperatūra.
Šis augalas mėgsta šilumą ir geriausiai auga 18–25 °C temperatūroje. Jis taip pat nemėgsta skersvėjų ir staigių temperatūros pokyčių.
Laistymas
Spatifilis mėgsta drėgnesnę dirvą, todėl svarbu jį laistyti reguliariai.
- Paprastai laistoma 1–2 kartus per savaitę.
- Dirva turėtų būti nuolat šiek tiek drėgna, tačiau nepermirkusi.
- Jei augalas per ilgai negauna vandens, jo lapai gali nuleipti – tai ženklas, kad reikia palaistyti.
Gera žinia ta, kad po laistymo spatifilis dažniausiai greitai atsigauna.
Oro drėgmė
Spatifilis mėgsta drėgnesnį orą, todėl jam patinka:
- lapų purškimas vandeniu,
- vieta netoli drėkintuvo,
- arba laikymas patalpose, kuriose natūraliai yra daugiau drėgmės.
Dirva ir persodinimas
Spatifiliui tinka derlinga, puri ir gerai drenuojama dirva. Paprastai naudojamas universalus kambarinių augalų substratas.
Augalą rekomenduojama persodinti kas 1–2 metus, kai šaknys užpildo visą vazoną.
Tręšimas
Kad spatifilis gausiai žydėtų, pavasarį ir vasarą jį galima tręšti kas 3–4 savaites kambariniams augalams skirtomis trąšomis. Rudenį ir žiemą tręšti paprastai nereikia.
Dauginimas
Spatifilis dažniausiai dauginamas dalijant kerą persodinimo metu. Atskirti augalai greitai įsišaknija ir pradeda augti savarankiškai.
Svarbu žinoti
Nors spatifilis yra labai gražus augalas, jo lapai ir žiedai gali būti nuodingi augintiniams ir mažiems vaikams, todėl geriausia jį laikyti jiems nepasiekiamoje vietoje.
4. Areka palmė
Areka palmė – viena elegantiškiausių ir populiariausių kambarinių palmių. Jos ilgi, plunksniški lapai suteikia interjerui lengvumo ir egzotiškos nuotaikos. Dėl savo išvaizdos ši palmė dažnai tampa pagrindiniu akcentu svetainėje, darbo kambaryje ar erdvesniame prieškambaryje.
Areka palmė neretai vadinama natūraliu oro drėkintuvu, nes per lapus išskiria nemažai drėgmės į aplinką. Tai ypač naudinga šildymo sezono metu, kai patalpų oras tampa sausas. Didesnė oro drėgmė gali padėti sumažinti sausos odos, sudirgusios nosies ar gerklės problemas.
Be to, areka palmė gali prisidėti prie švaresnio patalpų oro, nes padeda sumažinti dulkių kiekį ir pagerinti bendrą mikroklimatą. Dėl šių savybių ji dažnai rekomenduojama namams, kuriuose norima sukurti jaukesnę ir sveikesnę aplinką.
Auginimo sąlygos
Nors areka palmė atrodo egzotiškai, ją auginti namuose nėra labai sudėtinga, jei laikomasi kelių svarbių taisyklių.
Šviesa.
Areka palmė mėgsta šviesią vietą su išsklaidyta šviesa. Tiesioginiai saulės spinduliai gali pažeisti lapus, todėl geriausia ją statyti netoli lango, bet ne tiesioginėje saulėje.
Per tamsioje vietoje palmė gali pradėti augti lėčiau arba prarasti lapų ryškumą.
Temperatūra.
Šis augalas geriausiai auga 18–25 °C temperatūroje. Areka palmė nemėgsta šalto oro ir skersvėjų, todėl žiemą ją geriau laikyti toliau nuo dažnai varstomų langų ar durų.
Laistymas
Areka palmė mėgsta vidutiniškai drėgną dirvą, todėl ją reikia laistyti reguliariai.
- Vasarą paprastai laistoma 1–2 kartus per savaitę.
- Žiemą laistymas gali būti šiek tiek retesnis.
- Svarbu, kad dirva nebūtų nuolat permirkusi.
Prieš laistant verta patikrinti viršutinį dirvos sluoksnį – jei jis pradžiūvęs, augalą galima palaistyti.
Oro drėgmė
Kadangi areka palmė natūraliai auga tropikuose, ji mėgsta drėgnesnį orą. Todėl jai naudinga:
- kartais apipurkšti lapus vandeniu,
- laikyti patalpoje su oro drėkintuvu,
- arba šalia kitų augalų.
Sausas oras gali sukelti lapų galiukų rudavimą.
Dirva ir persodinimas
Areka palmė geriausiai auga puriame, gerai drenuojamame substrate. Dažniausiai tinka universalus kambarinių augalų substratas su papildomu drenažo sluoksniu vazono apačioje.
Jaunesnius augalus rekomenduojama persodinti kas 1–2 metus, o vyresnius – rečiau.
Tręšimas
Aktyvaus augimo laikotarpiu – nuo pavasario iki rudens – areka palmę galima tręšti kas 3–4 savaites palmėms ar žalialapiams augalams skirtomis trąšomis. Žiemą tręšimas paprastai nutraukiamas.
Svarbu žinoti
Kartais areka palmės lapai gali pradėti geltonuoti arba džiūti jų galiukai. Dažniausios priežastys yra:
- per sausas oras,
- per mažas laistymas,
- per daug tiesioginės saulės.
Tinkamai prižiūrima areka palmė gali užaugti gana didelė ir tapti išskirtine namų interjero puošmena, kuri ne tik suteikia egzotiškos atmosferos, bet ir padeda palaikyti malonesnį patalpų mikroklimatą.
5. Fikusas
Fikusai yra vieni populiariausių ir dažniausiai namuose auginamų kambarinių augalų. Jie vertinami dėl savo dekoratyvios išvaizdos, sodriai žalių lapų ir gebėjimo užaugti gana dideli, todėl puikiai tinka erdvesnėms patalpoms. Fikusai dažnai tampa tikru interjero akcentu – ypač svetainėse, darbo kambariuose ar biuruose.
Yra kelios populiarios fikusų rūšys, kurias žmonės dažniausiai augina namuose:
- Ficus benjamina – smulkesniais, šiek tiek svyrančiais lapais
- Ficus elastica (guminis fikusas) – su dideliais, storais ir blizgiais lapais
- Ficus lyrata – su įspūdingais, smuiko formos lapais
Be dekoratyvinės vertės, fikusai gali prisidėti ir prie geresnės patalpų oro kokybės. Manoma, kad šie augalai gali sugerti kai kurias kenksmingas medžiagas, kurios išsiskiria iš baldų, kilimų, dažų ar buitinės chemijos.
Auginimo sąlygos
Nors fikusai nėra labai sudėtingi augalai, jie mėgsta stabilias augimo sąlygas ir nemėgsta dažnų vietos keitimų.
Šviesa.
Fikusai geriausiai auga šviesioje vietoje su išsklaidyta šviesa. Per mažai šviesos gali lemti lapų kritimą, o labai intensyvi tiesioginė saulė gali nudeginti lapus.
Temperatūra.
Optimaliausia temperatūra – apie 18–24 °C. Fikusai nemėgsta staigių temperatūros pokyčių ir skersvėjų.
Laistymas
Fikusams svarbus saikingas ir reguliarus laistymas.
- Vasarą dažniausiai laistoma kartą per savaitę.
- Žiemą laistymas gali būti retesnis.
- Prieš laistant verta patikrinti, ar viršutinis dirvos sluoksnis jau pradžiūvęs.
Per didelis vandens kiekis gali sukelti šaknų puvimą, todėl svarbu nepalikti vandens vazono padėkle.
Oro drėgmė
Fikusai mėgsta vidutinę oro drėgmę, todėl jiems naudinga:
- kartais apipurkšti lapus vandeniu,
- nuvalyti lapus drėgna šluoste, kad nesikauptų dulkės.
Švarūs lapai geriau sugeria šviesą ir atrodo dekoratyviau.
Dirva ir persodinimas
Fikusams tinka derlinga, puri ir gerai drenuojama dirva. Paprastai naudojamas universalus kambarinių augalų substratas su drenažo sluoksniu vazono apačioje.
Jaunesnius augalus rekomenduojama persodinti kas 1–2 metus, o didesnius – kas 2–3 metus.
Tręšimas
Augimo laikotarpiu – nuo pavasario iki rudens – fikusą galima tręšti kas 3–4 savaites žalialapiams augalams skirtomis trąšomis. Žiemą tręšimas dažniausiai sustabdomas.
Svarbu žinoti
Kartais fikusai gali pradėti mesti lapus. Dažniausios to priežastys:
- vietos pakeitimas,
- per mažai šviesos,
- per gausus arba per retas laistymas,
- skersvėjai.
Taip pat svarbu žinoti, kad fikusų sultys gali būti dirginančios odai ir nuodingos augintiniams, todėl augalą geriau laikyti jiems nepasiekiamoje vietoje.
6. Dracena
Dracena – vienas populiariausių dekoratyvinių kambarinių augalų, vertinamas dėl savo elegantiškos formos, ilgesnių siaurų lapų ir lengvos priežiūros. Šis augalas puikiai dera įvairiuose interjeruose – nuo klasikinių iki modernių, nes jo išvaizda atrodo tvarkinga, minimalistinė ir stilinga.
Dracenos dažnai naudojamos kaip akcentiniai augalai svetainėse, biuruose ar prieškambariuose, nes jos gali užaugti gana aukštos ir suteikti erdvei gyvumo. Be to, jos laikomos augalais, kurie gali prisidėti prie geresnės patalpų oro kokybės, nes gali padėti sumažinti kai kurių cheminių junginių kiekį, atsirandantį iš baldų, dažų ar valymo priemonių.
Yra kelios populiarios dracenų rūšys, auginamos namuose:
- Dracaena marginata – su siaurais lapais ir raudonu lapų kraštu
- Dracaena fragrans – su platesniais lapais, dažnai vadinama kvapniąja dracena
- Dracaena deremensis – su dekoratyviniais šviesesniais lapų dryžiais
Auginimo sąlygos
Dracenos laikomos gana nereikliais augalais, todėl jas nesunku auginti net pradedantiesiems.
Šviesa.
Dracenos geriausiai auga šviesioje vietoje su išsklaidyta šviesa, tačiau gali pakęsti ir dalinį pavėsį. Tiesioginė saulė gali nudeginti lapus, todėl geriausia augalą laikyti šiek tiek toliau nuo lango.
Jei šviesos per mažai, dracena gali augti lėčiau arba prarasti ryškesnę lapų spalvą.
Temperatūra.
Optimaliausia temperatūra dracenoms yra apie 18–26 °C. Šie augalai nemėgsta šalto oro, todėl žiemą svarbu saugoti juos nuo skersvėjų.
Laistymas
Dracenos nemėgsta per daug drėgnos dirvos, todėl svarbu laikytis saikingo laistymo.
- Vasarą augalas paprastai laistomas kartą per savaitę.
- Žiemą laistymas gali būti retesnis.
- Prieš laistant viršutinis dirvos sluoksnis turėtų būti šiek tiek pradžiūvęs.
Per didelis vandens kiekis gali sukelti šaknų puvimą.
Oro drėgmė
Dracenos gana gerai prisitaiko prie įprasto patalpų oro, tačiau jos mėgsta šiek tiek drėgnesnę aplinką. Kartais naudinga:
- apipurkšti lapus vandeniu,
- nuvalyti juos drėgna šluoste.
Tai padeda pašalinti dulkes ir pagerina augalo išvaizdą.
Dirva ir persodinimas
Dracenoms tinka lengva ir gerai drenuojama dirva. Dažniausiai naudojamas universalus kambarinių augalų substratas su drenažo sluoksniu vazono apačioje.
Jaunesnius augalus rekomenduojama persodinti kas 2 metus, o vyresnius – rečiau.
Tręšimas
Augimo laikotarpiu – nuo pavasario iki rudens – draceną galima tręšti kas 3–4 savaites žalialapiams augalams skirtomis trąšomis. Žiemą tręšimas paprastai nebūtinas.
Svarbu žinoti
Kartais dracenų lapų galiukai gali pradėti ruduoti. Dažniausios priežastys:
- sausas oras,
- per daug trąšų,
- laistymas kietu vandeniu.
Tokiu atveju verta naudoti nusistovėjusį arba filtruotą vandenį ir sumažinti tręšimą.
Taip pat svarbu žinoti, kad dracenos gali būti nuodingos katėms ir šunims, todėl augalą geriau laikyti augintiniams nepasiekiamoje vietoje.
7. Alavijas
Alavijas – vienas žinomiausių ir naudingiausių kambarinių augalų. Jis vertinamas ne tik dėl dekoratyvios išvaizdos, bet ir dėl savo gydomųjų savybių. Stori, mėsingi lapai su dantytais krašteliais suteikia augalui išskirtinę išvaizdą, todėl alavijas puikiai dera tiek moderniuose, tiek klasikiniuose interjeruose.
Šis augalas laikomas gana ištvermingu ir nereikliu, todėl jį dažnai renkasi žmonės, kurie neturi daug laiko augalų priežiūrai. Be to, alavijas gali prisidėti prie geresnio patalpų mikroklimato, nes padeda palaikyti gaivesnį orą ir sugeria kai kurias kenksmingas medžiagas.
Didžiausias alavijo privalumas – gydomasis gelis, esantis jo lapuose. Šis gelis dažnai naudojamas:
- odos drėkinimui
- smulkių nudegimų ar įbrėžimų priežiūrai
- sudirgusios odos raminimui
- po saulės nudegimų
Dėl šių savybių alavijas neretai vadinamas natūralia namų vaistine.
Auginimo sąlygos
Alavijas yra sukulentinis augalas, todėl jis gerai prisitaikęs prie sausesnių sąlygų.
Šviesa.
Alavijas mėgsta šviesią ir saulėtą vietą. Geriausiai jis auga ant pietinės ar vakarinės palangės. Jei augalas gauna per mažai šviesos, jo lapai gali tapti plonesni ir pailgėti.
Temperatūra.
Optimaliausia temperatūra alavijui yra 18–26 °C. Augalas nemėgsta šalčio, todėl žiemą svarbu saugoti jį nuo labai žemos temperatūros.
Laistymas
Kadangi alavijas kaupia vandenį lapuose, jis nemėgsta dažnai laistomos dirvos.
- Vasarą pakanka laistyti kas 2–3 savaites.
- Žiemą laistymas gali būti dar retesnis.
- Prieš laistant dirva turi būti beveik visiškai išdžiūvusi.
Svarbu, kad vanduo neužsilaikytų vazone, nes per didelė drėgmė gali sukelti šaknų puvimą.
Dirva ir vazonas
Alavijui geriausiai tinka lengva ir gerai drenuojama dirva, skirta sukulentams ar kaktusams. Vazono apačioje rekomenduojama įrengti drenažo sluoksnį, kad vanduo galėtų lengvai nutekėti.
Kadangi alavijas auga gana lėtai, jį dažniausiai pakanka persodinti kas 2–3 metus.
Tręšimas
Augimo laikotarpiu – pavasarį ir vasarą – alaviją galima tręšti kartą per mėnesį sukulentams skirtomis trąšomis. Žiemą tręšti paprastai nereikia.
Dauginimas
Alavijas labai lengvai dauginamas. Aplink pagrindinį augalą dažnai atsiranda maži atžaliniai augalėliai, kuriuos galima:
- atsargiai atskirti persodinimo metu
- pasodinti į atskirą vazoną
Taip iš vieno augalo galima užauginti kelis naujus.
Svarbu žinoti
Nors alavijo gelis dažnai naudojamas kosmetikai ir odos priežiūrai, svarbu žinoti, kad alavijo sultys gali būti nuodingos augintiniams, todėl augalą geriau laikyti jiems nepasiekiamoje vietoje.
8. Angliškasis gebenė
Angliškasis gebenė – dekoratyvus vijoklinis augalas, kuris dažnai auginamas namuose dėl savo gražių, žalių ar margų lapų. Šis augalas gali augti tiek kabamuose vazonuose, tiek ant lentynų ar specialių atramų, todėl lengvai pritaikomas įvairiuose interjeruose. Jo ilgi, svyrantys stiebai suteikia erdvei natūralumo ir gyvumo.
Angliškasis gebenė vertinamas ne tik dėl dekoratyvios išvaizdos. Manoma, kad šis augalas gali padėti pagerinti patalpų oro kokybę, nes gali sumažinti kai kurių teršalų kiekį. Taip pat yra pastebėta, kad gebenės gali prisidėti prie pelėsio sporų ir kai kurių alergenų mažinimo ore, todėl jos ypač tinka patalpoms, kuriose būna daugiau drėgmės.
Dėl šios savybės gebenė dažnai auginama vonios kambariuose, virtuvėse ar kitose drėgnesnėse patalpose, kur svarbu palaikyti geresnį mikroklimatą.
Auginimo sąlygos
Angliškasis gebenė yra gana ištvermingas augalas, tačiau geriausiai auga laikantis kelių paprastų priežiūros taisyklių.
Šviesa.
Gebenė geriausiai auga šviesioje vietoje su išsklaidyta šviesa, tačiau gali pakęsti ir dalinį pavėsį. Margalapės veislės paprastai reikalauja daugiau šviesos, kad išlaikytų ryškias spalvas.
Tiesioginiai saulės spinduliai gali pažeisti lapus, todėl geriausia augalą laikyti šiek tiek toliau nuo lango.
Temperatūra.
Optimaliausia temperatūra gebenėms yra 15–22 °C. Šis augalas mėgsta šiek tiek vėsesnes sąlygas, todėl gerai jaučiasi ir vėsesniuose kambariuose.
Laistymas
Gebenė mėgsta vidutiniškai drėgną dirvą, tačiau svarbu neperlaistyti.
- Vasarą paprastai laistoma 1–2 kartus per savaitę.
- Žiemą laistymas gali būti šiek tiek retesnis.
- Viršutinis dirvos sluoksnis tarp laistymų turėtų lengvai pradžiūti.
Per daug vandens gali sukelti šaknų puvimą.
Oro drėgmė
Angliškasis gebenė mėgsta drėgnesnį orą, todėl jam naudinga:
- retkarčiais apipurkšti lapus vandeniu,
- laikyti augalą patalpoje, kur nėra labai sauso oro.
Per sausas oras gali sukelti lapų džiūvimą ar kenkėjų atsiradimą.
Dirva ir persodinimas
Gebenėms tinka puri ir gerai drenuojama dirva. Paprastai naudojamas universalus kambarinių augalų substratas.
Augalą rekomenduojama persodinti kas 1–2 metus, kai šaknys užpildo visą vazoną.
Tręšimas
Augimo laikotarpiu – nuo pavasario iki rudens – gebenę galima tręšti kas 3–4 savaites kambariniams augalams skirtomis trąšomis. Žiemą tręšti paprastai nereikia.
Svarbu žinoti
Kartais gebenės gali būti jautrios kenkėjams, pavyzdžiui, voratinklinėms erkėms ar amarams. Todėl svarbu reguliariai apžiūrėti lapus ir prireikus augalą nuplauti vandeniu.
Taip pat svarbu žinoti, kad angliškoji gebenė gali būti nuodinga augintiniams, todėl ją geriau laikyti jiems nepasiekiamoje vietoje.
