Beržų lapų arbata – viena iš tų liaudiškų priemonių, apie kurias daugelis yra girdėję iš močiučių, žolininkų ar natūralios sveikatos mėgėjų. Pavasarį ir vasaros pradžioje jauni beržų lapeliai renkami, džiovinami ir vėliau naudojami arbatoms, užpilams ar žolelių mišiniams. Dažniausiai ši arbata siejama su šlapimo takų „praplovimu“, lengvu skysčių pasišalinimo skatinimu ir organizmo lengvumo pojūčiu.
Vis dėlto svarbu suprasti: beržų lapų arbata nėra stebuklinga priemonė, kuri išgydo ligas ar „išvalo organizmą“ tiesiogine prasme. Organizmo šalinimo sistemas kasdien palaiko kepenys, inkstai, žarnynas, oda ir limfinė sistema. Žolelių arbatos gali būti pagalbinė priemonė, bet jos nepakeičia gydymo, sveikos mitybos, pakankamo vandens kiekio ar gydytojo konsultacijos, jei atsiranda rimtų simptomų.
Kuo ypatingi beržų lapai?
Vaistinei žaliavai dažniausiai naudojami karpotojo beržo arba plaukuotojo beržo lapai. Jie renkami jauni, švarūs, sveiki, be dėmių ir pažeidimų. Liaudies medicinoje beržų lapai vertinami dėl juose esančių augalinių junginių – flavonoidų, taninų, saponinų, eterinių medžiagų ir kitų komponentų.
Dažniausiai beržų lapų arbata vartojama kaip švelni šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė. Tai reiškia, kad ji tradiciškai geriama tada, kai norima paskatinti skysčių pasišalinimą iš organizmo ir palaikyti šlapimo takų funkciją. Dėl šios priežasties ji dažnai minima pavasariniuose žolelių mišiniuose.
Tačiau žodis „valo“ čia turėtų būti suprantamas atsargiai. Beržų lapų arbata gali padėti gerti daugiau skysčių, skatinti šlapinimąsi ir suteikti lengvumo pojūtį, bet ji neišvalo organizmo nuo „toksinų“ taip, kaip dažnai žadama populiariuose sveikatingumo tekstuose.
Kada geriama beržų lapų arbata?
Tradiciškai beržų lapų arbata geriama pavasarį arba vasaros pradžioje, kai norima lengvesnės savijautos po sunkesnio maisto, sėslesnio periodo ar žiemos. Ji taip pat vartojama kaip pagalbinė priemonė šlapimo takų priežiūrai, kai nėra rimtų simptomų.
Liaudiškai ši arbata geriama:
kai norisi lengvo šlapimo išsiskyrimo skatinimo;
kai jaučiamas sunkumo, paburkimo pojūtis;
pavasariniuose žolelių mišiniuose;
kaip nesaldintas gėrimas vietoje saldžių arbatų;
kartu su kitomis švelniomis žolelėmis.
Vis dėlto, jei jaučiate skausmą šlapinantis, karščiuojate, šlapime matote kraujo, skauda nugaros apačią ar simptomai nepraeina, vien arbatos nepakanka. Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti šlapimo takų infekcija ar kita būklė, kuriai reikia gydymo.
Shutterstock
Kaip rinkti beržų lapus?
Beržų lapus geriausia rinkti pavasarį arba vasaros pradžioje, kai jie dar jauni, švelnūs ir kvapnūs. Tam rinkitės švarią vietą – toliau nuo judrių kelių, pramoninių teritorijų, purškiamų laukų, sąvartynų ar kitų taršos šaltinių.
Lapelius skinkite sausu oru, kai rasa jau nudžiūvusi. Jie turi būti sveiki, žali, be rudų dėmių, pelėsio, kenkėjų pažeidimų ar lipnių apnašų. Nereikėtų nuskabyti viso medžio – rinkite saikingai, nuo kelių skirtingų šakelių, kad nepakenktumėte augalui.
Surinktus lapus paskleiskite plonu sluoksniu ant popieriaus ar švaraus audinio. Džiovinkite pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje, ne tiesioginėje saulėje. Tinkamai išdžiovinti lapai turi išlikti žalsvi, trapūs, be pelėsio kvapo. Laikykite juos sandariame stikliniame inde, popieriniame maišelyje ar drobiniame maišelyje, sausoje ir tamsioje vietoje.
Kaip paruošti beržų lapų arbatą?
Beržų lapų arbata ruošiama labai paprastai.
Vienam puodeliui reikės:
1–2 arbatinių šaukštelių džiovintų beržų lapų;
apie 200 ml karšto vandens.
Lapus užpilkite karštu, bet ne smarkiai verdančiu vandeniu. Puodelį uždenkite ir palaikykite 10–15 minučių. Tuomet nukoškite. Arbatą geriausia gerti šiltą, nesaldintą. Jei skonis atrodo per žolinis, galima maišyti su mėta, melisa, liepžiedžiais ar keliais džiovinto obuolio gabalėliais.
Jei naudojate šviežius beržų lapus, jų galima dėti šiek tiek daugiau – maždaug vieną valgomąjį šaukštą puodeliui. Prieš naudojimą šviežius lapus verta perrinkti ir trumpai nuplauti.
Kiek beržų lapų arbatos galima gerti?
Beržų lapų arbatos nereikėtų gerti litrais ar be pertraukų. Ji turi šlapimo išsiskyrimą skatinančių savybių, todėl vartojant per daug galima netekti daugiau skysčių, o jautresni žmonės gali pasijusti silpniau.
Paprastai saugesnis pasirinkimas – 1 puodelis per dieną kelias dienas iš eilės arba trumpas kursas su pertraukomis. Jei vartojate vaistus, turite inkstų, širdies, kraujospūdžio ar skysčių balanso problemų, prieš reguliariai geriant tokią arbatą reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Svarbu prisiminti ir tai, kad beržų lapų arbata neturėtų pakeisti paprasto vandens. Jei ją geriate dėl šlapimo takų palaikymo, kartu būtina vartoti pakankamai skysčių.
Su kuo galima maišyti beržų lapus?
Beržų lapai turi gana švelnų, žolinį skonį, todėl juos galima derinti su kitomis vaistažolėmis. Pavasariniams ir vasariniams mišiniams tinka:
mėta – gaivai;
melisa – švelniam, raminančiam skoniui;
liepžiedžiai – maloniam aromatui;
dilgėlių lapai – pavasariniams mišiniams;
kiaulpienių lapai – kartesniam, „žalesniam“ skoniui;
džiovinti obuoliai – natūraliam saldumui.
Tačiau nereikėtų viename mišinyje naudoti per daug stipriai veikiančių žolelių. Kuo paprastesnis mišinys, tuo lengviau suprasti, kaip jis veikia jūsų organizmą. Jei arbatą geriate pirmą kartą, pradėkite nuo vieno augalo, o ne nuo sudėtingo mišinio.
Ar beržų lapų arbata padeda nuo tinimų?
Liaudiškai beržų lapų arbata dažnai geriama tada, kai jaučiamas paburkimas ar lengvas tinimas. Kadangi ji gali skatinti šlapimo išsiskyrimą, kai kuriems žmonėms gali atsirasti lengvumo pojūtis. Vis dėlto tinimas gali turėti daug priežasčių: nuo sūraus maisto, karščio ar ilgo sėdėjimo iki inkstų, širdies, venų ar hormoninių problemų.
Jei tinimas kartojasi, stiprėja, atsiranda vienoje kojoje, lydi dusulys, skausmas, nuovargis ar aukštas kraujospūdis, nereikėtų pasikliauti žolelių arbata. Tokiu atveju būtina aiškintis priežastį su gydytoju.
Ar ši arbata tinka „organizmo valymui“?
Beržų lapų arbata dažnai minima kaip „valanti“, tačiau šį terminą reikėtų vartoti atsargiai. Ji gali būti pavasarinio režimo dalis, kai žmogus geria daugiau skysčių, valgo lengvesnį maistą, mažina cukrų, daugiau juda ir rūpinasi poilsiu. Tokiu atveju savijauta gali pagerėti.
Tačiau pati arbata neatlieka stebuklingo detoksikacijos proceso. Jei norite palaikyti natūralią organizmo veiklą, svarbiausia yra pakankamai vandens, subalansuota mityba, skaidulos, judėjimas, miegas ir mažesnis alkoholio bei itin perdirbto maisto kiekis.
Beržų lapų arbata gali būti malonus priedas, bet ne pagrindinė „valymo programa“.
Kada beržų lapų arbatos reikėtų vengti?
Beržų lapų arbata tinka ne visiems. Jos reikėtų vengti arba vartoti tik pasitarus su specialistu, jei:
esate alergiški beržų žiedadulkėms ar kitiems beržo produktams;
turite inkstų ligų;
sergate širdies ligomis ir jums ribojamas skysčių kiekis;
vartojate šlapimą varančius vaistus;
vartojate kraujospūdį veikiančius vaistus;
laukiatės ar žindote;
arbatos norite duoti vaikui;
turite neaiškių šlapimo takų simptomų.
Alergiškiems žmonėms beržų lapai gali sukelti reakciją, ypač jei jautrumas beržui jau žinomas. Pirmą kartą ragaujant arbatą geriausia pradėti nuo labai nedidelio kiekio ir stebėti savijautą.
Galimi šalutiniai pojūčiai
Nors beržų lapų arbata laikoma gana švelnia, jautresniems žmonėms ji gali sukelti nemalonių pojūčių. Gali pasireikšti dažnesnis šlapinimasis, silpnumas, troškulys, skrandžio sudirginimas ar alerginė reakcija. Jei atsiranda bėrimas, niežulys, patinimas, dusulys ar kiti alergijos požymiai, vartojimą reikia nutraukti.
Taip pat verta atsiminti, kad „natūralu“ nereiškia „visada saugu“. Vaistažolės turi veikliųjų medžiagų, todėl jas reikia vartoti saikingai.
Beržų lapų arbata odai ir vonelėms
Beržų lapų užpilas kartais naudojamas ir išoriškai – plaukams skalauti, rankų ar pėdų vonelėms, odos gaivinimui. Tokiam užpilui galima paruošti stipresnę arbatą: 2 šaukštelius džiovintų lapų užpilti puodeliu karšto vandens, palaikyti 15–20 minučių ir nukošti.
Atvėsusį užpilą galima naudoti rankų vonelėms po sodo darbų ar kaip plaukų skalavimo priemonę. Vis dėlto jautriai, sudirgusiai ar alergiškai odai pirmiausia reikėtų atlikti mažą bandymą – patepti nedidelį plotą ir stebėti, ar neatsiranda reakcijos.
Nenaudokite beržų lapų užpilo ant atvirų žaizdų, pūliuojančių bėrimų, stipriai sudirgusios ar neaiškios kilmės pažeistos odos.
Pabaigai
Beržų lapų arbata – paprasta, tradicinė ir maloni žolelių arbata, dažniausiai siejama su šlapimo išsiskyrimo skatinimu ir pavasariniu lengvumo pojūčiu. Ji gali būti naudinga kaip trumpalaikis, saikingai vartojamas gėrimas, ypač jei norite sumažinti saldžių gėrimų kiekį ir į savo dieną įtraukti daugiau natūralių užpilų.
Tačiau jos nereikėtų laikyti stebuklingu vaistu ar organizmo „valymo“ priemone. Beržų lapų arbata nepakeičia gydymo, o turint šlapimo takų, inkstų, širdies, kraujospūdžio ar alerginių problemų ją reikėtų vartoti atsargiai. Svarbiausia – rinkti tik švarius lapus, tinkamai juos džiovinti, gerti saikingai ir stebėti savo organizmo reakciją.
