Tikriausiai daugeliui yra tekę patirti keistą pojūtį – tarsi mirguliuojančius taškelius, blyksnius ar žaibelius akyse. Kartais tai trunka vos kelias sekundes, o kartais tokie pojūčiai užsitęsia ir ima kelti nerimą. Nors daugelis atvejų būna nepavojingi, mirgėjimas akyse gali būti rimtesnių sveikatos sutrikimų signalas.
Kas yra akių mirgėjimas?
Akių mirgėjimas dažniausiai pasireiškia kaip:
- šviesos blyksniai,
- zigzaginės linijos,
- mirguliuojančios dėmės,
- „žaibavimas“,
- trumpas regėjimo susilpnėjimas ar iškreipimas.
Šie pojūčiai dažniausiai pasireiškia vienoje akyje, tačiau kai kuriais atvejais gali būti jaučiami abiejose. Mirgėjimas gali trukti nuo kelių sekundžių iki pusvalandžio ar ilgiau.
Dažniausios priežastys: nuo nuovargio iki neurologinių sutrikimų
1. Akių nuovargis ar pertempimas
Ilgai dirbant kompiuteriu, telefonais ar skaitant prastame apšvietime, akių raumenys pervargsta – tai gali sukelti trumpalaikius mirgėjimus.
🔹 Ką daryti: daryk pertraukėles kas 20–30 min., naudok „20-20-20“ taisyklę (kas 20 min. žiūrėk į 20 m atstumą 20 sekundžių).
2. Migrena su aura
Tai labai dažna mirgėjimo priežastis. Prieš migreninį galvos skausmą kai kuriems žmonėms pasireiškia „aura“ – tai regos sutrikimai, tarp jų ir mirgėjimas, žaibavimas, neryškus matymas.
🔹 Ką daryti: stebėk, ar mirguliavimą lydi galvos skausmas, pykinimas, jautrumas šviesai. Vartok gydytojo paskirtus vaistus nuo migrenos, ilsėkis.
3. Akių tinklainės pokyčiai
Jei mirguliavimas yra dažnas, ypač staiga atsiradęs ir lydimas „plaukiojančių“ dėmelių, tai gali būti ženklas, kad atsirado tinklainės atsiskyrimo rizika – tai rimta būklė, reikalaujanti skubios medikų pagalbos.
Kada sunerimti: jei staiga matote tarsi uždangą vienos akies krašte, šviesos blyksnius, ar „museles“ – nedelskite, kreipkitės į oftalmologą.
4. Kraujospūdžio svyravimai
Staigus kraujospūdžio padidėjimas ar sumažėjimas gali sukelti trumpalaikius regos sutrikimus – mirgėjimą, neryškų matymą, galvos svaigimą.
🔹 Ką daryti: pasimatuokite kraujospūdį. Jei kartojasi – pasitarkite su šeimos gydytoju.
5. Kaklo raumenų įtampa ar stuburo problemos
Įsitempę kaklo raumenys ar bloga kraujotaka galvos srityje (dėl kaklinės stuburo dalies problemų) taip pat gali sukelti regos pokyčius.
🔹 Ką daryti: ištempkite kaklo raumenis, išvenkite ilgo sėdėjimo vienoje padėtyje, apsilankykite pas kineziterapeutą.
6. Stresas, nerimas, dehidratacija
Kartais mirguliavimas gali būti susijęs su nervine įtampa ar net panikos priepuoliu. Taip pat tai gali būti ženklas, kad organizmui trūksta skysčių ar mineralų (pvz., magnio).
🔹 Ką daryti: pailsėkite, išgerkite vandens, pabandykite kvėpavimo pratimus. Jei kartojasi – pasitarkite su gydytoju.
Kada būtinai kreiptis į medikus?
❗️ Nedelskite ir nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei:
- mirgėjimas atsirado staiga ir pirmą kartą gyvenime;
- kartu atsirado regos netekimas, neryškus matymas, „tamsus šydas“ prieš akį;
- pasirodė „musių“, „tinklų“ vaizdas;
- jaučiate stiprų galvos skausmą, pykinimą, svaigulį;
- pastebite, kad regėjimas blogėja.
Kaip apsaugoti akis kasdien?
- Darykite pertraukėles dirbdami kompiuteriu.
- Vartokite pakankamai vandens.
- Miegokite bent 7–8 val. per parą.
- Įtraukite į mitybą produktus, kuriuose gausu omega-3, vitamino A ir antioksidantų.
- Reguliariai tikrinkitės pas akių gydytoją – bent kartą per metus.
