Išmanusis telefonas, tai elektros prietaisas, padedantis susitarti dėl susitikimų ar kitų darbinių reikalų ir suteikiantis galimybę bendrauti su draugais, tiesa? Bet ar tikrai telefonas šiuolaikiniam žmogui yra tik tiek?
Tviteris, feisbukas, instagramas, elektroninis paštas, snapčatas, muzikos grotuvas, žaidimai, žadintuvas, fotoaparatas, kamera, skaičiuotuvas, orų prognozės, navigacija, galimybė susipažinti, išsiskirti, susitaikyti – viskas telpa šiame delno dydžio technikos stebukle, todėl ne vienam jis tampa geriausiu draugu. Paklausinėjus žmonių, ar jie galėtų pora dienų išgyventi be savo išmaniojo telefono, daugelis atsako, kad ne. Kai kurie dramatizuoja ir sako, jog išprotėtų, nes nežinotų, kas vyksta pasaulyje, kaip gyvena jų draugai, negalėtų pasiklausyti mėgstamos dainos ir nežinotų, ryte reikia vilktis paltą ar megztinį. Klausantis, koks svarbus mūsų gyvenime yra išmanusis telefonas, kyla vienas klausimas. Na, gerai, du. Pirmasis, kaip žmonės anksčiau išgyvendavo be išmaniojo? Antrasis, ar tikrai telefonas yra žmogaus geriausias draugas? Gal jis slaptas priešas, tolinantis mus nuo realaus bendravimo su draugais, trikdantis miegą ir nesuteikiantis galimybių gyvenimą patirti iš tikrųjų?
GREIČIAU IR EFEKTYVIAU
Viena vertus telefonas iš tikrųjų yra draugas ir jis labai palengvina šiuolaikinio žmogaus gyvenimą. Tau nebūtina valandą važiuoti per visą miestą, tam, kad galėtum draugei pasiskųsti dėl susirgusio katino, tau užtenka įvesti jos vardą į paieškos laukelį, pakambinti ir pasikalbėti. Gali įsijungti kamerą ir net pamatyti jos susirūpinusias akis. Tau nereikia penkis kartus skambinti į užimtą kolegos telefoną, tu gali parašyti jam elektroninį laišką ir laukti, kuomet jis turės laiko perskambinti ir tau tikrai nebūtina pirkti laikraščio, nes visas naujienas gali perskaityti prisijungęs prie mobilaus interneto. Taigi viskas vyksta greičiau ir efektyviau, elektroninius laiškus gali siųsti važiuodamas į darbą, o su senai matytais draugais gali pasidalinti snapčato įrašu. Bet ar sulindę į telefoną, nepamirštame esančių šalia mūsų? Kiek kartų juokeisi iš vakarieniaujančių porelių, kurių abu nariai sėdi sulindę į mobiliuosius ir nebendrauja tarpusavyje? Aš milijoną, tik neramina vienas, ar mes patys po truputį netampame tokiais pačiais?
BE LIŪDESIO NEBŪNA DŽIAUGSMO
Išmanusis telefonas tampa labai geru, turbūt geriausiu, kai tau nuobodu arba nejauku. Kiek kartų eidama gatve ir pamačiusi buvusįjį, grupioką, kuris tau nepatinka ar senai matytą įkyrų pažįstamą, sulindai į telefono ekraną ir apsimetei, jog nieko nepastebėjai? Kiek kartų vakarieniaudama su draugais ar pažįstamais ir pasijutusi nejaukiai kaip gelbėjimosi rato griebeisi mobilaus telefono? Ir kiek kartų laukdama eilėje pas gydytoją skaitei visas įmanomas naujienas visuose tau žinomuose portaluose? Visose tokiose situacijose telefonas priešu gali tapti tik vienu metu – jam išsikrovus, tačiau žmonės yra gudrūs, daugelis nešiojasi belaides baterijas, kuriomis savo kritinėje situacijoje galėtų „prikelti geriausią draugą.“ Gal ir gerai, jog tau niekada nereikia nuobodžiauti, bet kita vertus, tu niekada nebūni su savimi ir neturi laiko tyliai ramiai pagalvoti apie save, savo draugus gyvenimą, tu net neturi kada paliūdėti, nes atslenkant liūdesio bangai, iškart pasiimi telefoną ir imi suisrašinėti su draugais ar žiūrėti mielų kačiukų video. Tik nesu tikra ar tai gerai, nes juk be liūdesio nebūna ir džiaugsmo…
(NE)PATIRTI GYVENIMĄ
Išmanusis telefonas tave gali sujungti su šimtais žmonių išsibarsčiusių po visą pasaulį, jis taip pat suteikia galimybę naujienas sužinoti pirmam ir naujausią mėgiamos grupės koncertą išklausyti youtubėje, o ne tikrame koncerte kažkur kitam pasaulio krašte. Vadinasi išmanieji telefonai iš mūsų atima daug realių patirčių. Tai gali atrodyti visai nesvarbu, nes juk tu vis tiek kalbėjaisi su draugu ir susitarei su kolega dėl susitikimo, ir tau nebuvo būtina matyti tų žmonių akių. Bet ar tikrai? Ledų nuotrauka neatstoja patiriamo ledų skonio. Tai kodėl tikima, jog virtualus bendravimas yra visiškai toks pat, kaip realus?
PADEDA ATSIPALAIDUOTI
Ar kada nors skaičiavai, kiek laiko per dieną praleidi įlindęs į savo telefoną? „Baylor“ universiteto dėstytojai Jungtinėje Karalystėje tai padarė už tave. Atlikti tyrimai parodė, jog studentai per dieną telefonu naudojasi vidutiniškai apie 9 valandas: merginos – 10, vaikinai – 8. Kinijoje buvo atlikti šiek tiek kiti tyrimai, jų metu paaiškėjo, jog net 63 proc. apklaustųjų ir prieš miegą naudojasi mobiliaisiais telefonais, o daugelis respondentų pirmenybę teikia bendravimui telefonu, o ne realiai. Tačiau apklaustieji telefoną prieš miegą naudoja ne tik susirašinėjimui su draugais, jie skaito romanus, žaidžia žaidimus, domisi naujienomis ar žiūri juokingus filmukus ir taip atsipalaiduoja po ilgos darbo dienos. Puiku, jog telefonas suteikia tokią galimybę, tačiau yra ir kita medalio pusė. Tyrimai rodo, jog prieš miegą reikėtų išjungti visus elektroninius prietaisus (kompiuteris, telefonas, televizorius) ir jokiu būdu nereikėtų telefono laikyti po pagalve, nes visi minėti prietaisai stimuliuoja smegenų veiklą ir po to neleidžia užmigti. Tai kokia prasmė iš to atsipalaidavimo, jei vėliau negali kokybiškai pailsėti? Geriau prieš miegą eik pasivaikščioti bei pasišnekėk su artimaisiais – snapčato įrašai netinka.
Taigi, viena vertus telefonas – draugas, bet kad tokiu išliktų būtina laikytis tam tikrų ribų ir kai kuriais atvejais riboti laiką, praleidžiamą prie telefono. Jei išėjai pavakarieniauti su draugais, tau tikrai nebūtina kas penkias minutes tikrinti telefono. Kas tavęs gali ieškoti, juk tikri draugai sėdi šalia. Jei išvažiavai savaitgaliui į sodybą, rekomenduojama išjungti elektroninį paštą, o dar geriau, kartais leisk sau pailsėti ir telefoną išjungti visai. Bent diena be jo, praskaidrins tavo mintis bei protą ir suteiks energijos pasileisti į naujus darbus ir įveikti naujus iššūkius.
