Žaviuosi žmonėmis, kurie dirba po kelis darbus ir nepaisant to visada atrodo pasitempę. Tų žmonių bei jų šypsenų pilna visur ir, atrodo, jog jų paroje yra daugiau nei 24 valandos, bet kaip rašytojas H. Jackson Brown kartą pasakė: „Nesakyk, jog tau trūksta laiko. Tu turi tiek pat valandų per dieną, kiek ir Helen Keller, Mikelandželas, Motina Teresa, Leonardas da Vinčis, Tomas Džefersonas ir Albertas Einšteinas.“ Taigi ir tu, ir aš, ir tie žmonės, kuriais mes žavimės turi tiek pat laiko. Tai reiškia, kad mes galime viską! Bet kodėl vieni griauna kalnus, o kiti šiaip ne taip prabunda dešimtą ryto ir pavėlavę bėga į darbą ar paskaitas?
DIENOTVARKĖ = ATLIKTI DARBAI
Motyvuojančios knygos ar straipsniai apie laiko planavimą pasakoja, rodos, labai praprastus dalykus. Visi kaip vienas tikina, jog būtina kiekvieną rytą skirti bent dešimt minučių dienos planų apgalvojimui bei dienotvarkės susirašymui. Patarimas geras, tačiau nepamiršk, jog tik užsirašyti užduotis neužtenka. Geriausia kiekvieną būtiną atlikti darbą pažymėti kaip labai svarbų, svarbų ar tokį, kurį galima atlikti ir vakare. Tuomet žinosi nuo ko pradėt dirbti. Beje, į dienotvarkę įtrauk ir poilsio valandėles, tam kad spėtum akimirką atsipūsti bei nelakstytum nuo užduoties prie užduoties lyg išdegęs akis. Rytą pradėk nuo sunkiausių užduočių, kuomet susikaupimas bei energijos kiekis siekia maksimaliausią lygį. Tikiu, kad iš pradžių gali pasirodyti, jog dienotvarkės rašymas yra laiko švaistymas, tačiau jis padeda susidėlioti prioritetus ir realiai matyti kokia diena tavęs laukia. Kartais norisi patingėti ar kažko nedaryti, bet, kai juodu ant balto parašyta, jog tam tikrą užduotį būtina atlikti šiandien iki dviejų – nebeturi kitos išeities, tik veikti. Be to, atliktų užduočių braukimas iš sąrašo – tikras malonumas.
MOKĖK SAKYTI „NE“
Dirbant rekomenduojama išjungti visus socialinius tinklus, kurie gali tave blaškyti, todėl ate ate, facebook ir yotube, ate ate instagram. Na, nebent tavo darbas tiesiogiai susijęs su socialiniais tinklais. Tokių darbų yra mažuma, todėl neapsimesk, kad tau labai svarbu susirašyti su drauge ir susitarti, ką veiksite vakare. Pirmiausia atlik užduotį, o per pertraukėlę skirk laiko pailsinti akims, susirašyti su draugais, atsigerti kavos ar suvalgyti šokoladuką. Taip pat labai svarbu išmokti sakyti NE. Kad ir kaip patraukliai idėja skambėtų, kad ir kaip norėtųsi padėti kolegei, pažvelk į savo dienotvarkę. Jei turi laisvo laiko ir gali tai atlikti – pirmyn. Jei ne, atsisakyk, nes ir vėl lauks bemiegė naktis bei krūva neatliktų užduočių.
NENUVERTINK MIEGO SVARBOS
Kalbant apie miegą. Norint atlikti kuo daugiau užduočių, miegas tampa labai svarbus ir aš kalbu ne apie jo stoką. Dauguma žmonių klaidingai tiki, jog miegodami keturias valandas ir tas kitas keturias skirdami darbui – išloš aukso puodą. Deja, jie klysta, nes po bemiegės nakties įsivažiuoti į darbus yra ypač sunku. Kad protas bei kūnas optimaliai pailsėtų, būtina miegoti apie septynias, aštuonias valandas. Kaip tai įmanoma? Na, gal išjunk „Biurą“, „Sostų karus“ arba „Liežuvautoją“ ir eik miegoti? Beje, norėdamas būti energingas bei pailsėjęs, nepamiršk sportuoti ir rinktis sveiką maistą. Moksliniai tyrimai rodo, jog ne tik miegas, bet ir kokybiškas maistas, fizinis aktyvumas išvalo mintis, atpalaiduoja ir pailsina. Taigi išvardyti patarimai – vadovėliniai. Teoriškai reikėtų taip elgtis, o praktiškai? Apie tai papasakos veiklūs ir labai daug dirbantys.
PATARIA VEIKLŪS
Kaip spėti gyventi, susiplanuoti savo laiką ir nepaskęsti netinkamų pasirinkimų jūroje pasakoja politikos mokslus kremtanti fotografė, projekto „Moterys kalba“ narė, Neringa Rekašiūtė (27), kuri visai neseniai pristatė parodą “Islamas Lietuvoje”. Mergina atvira ir nuoširdi, o svarbiausia, tiki, jog absoliučiai viskas įmanoma. Neringa pasakoja, kad anksčiau pati skaitydavo įvairių veiklių žmonių mintis apie jų laiko planavimą.
„Niekaip nesuprasdavau, kaip įmanoma tiek daug visko veikti ir įgyvendinti. Dabar aš pagaliau suprantu, ką jie jau tada man bylodavo iš savo interviu atsakymų: tam, kad padarytum daug dalykų, tenka ir atsisakyti daug kitų. Pavyzdžiui, aš turiu labai mažai laiko mylimam žmogui, kelionėms, atostogoms, maloniam pasibuvimui su draugais, vaikščiojimui po parduotuves, namų tvarkymui, parodų lankymui ir t.t. Visi šie dalykai yra nuostabūs ir gyvybiškai svarbūs (na, gal išskyrus namų tvarkymą), tačiau kuomet daug dirbi, neišvengiamai tenka juos apkarpyti iki minimumo. Tai yra kaina, kurią sumoki dėl to, kad pildytumeisi savirealizacijoje, kūryboje ar bet kokiame kitame pašaukime. Situaciją vaizduoju gana sustiprintai, bet visgi didžiąją laiko dalį taip ir būna.
Kaip nepasimeti tarp darbų gausos, kada prasideda ir baigiasi tavo diena?
Keliuosi apie 8 arba 9 ryto, einu miegoti apie vidurnaktį. Ypač pasiutpolkiškais etapais klijuoju spalvotus lapelius ant šaldytuvo kaip priminimus. Taip pat vedu google kalendorių. Šiuo metu mano darbe atsirado labai didelė pagalba – tai mano vadybininkė. Iš karto pajutau, kad reikalai klostosi daug sklandžiau. Daryti ką nori ir kada nori neišeina, nes mano gyvenimas visgi sukasi apie kūrybą ir darbą: todėl nors, būna, noriu gulėti po medžiu ir klausytis kaip jo viršūnėje ūkauja vėjas, to tą akimirką įgyvendinti negaliu. Tad kažkokio magiško, romantiško ir lengvo varianto nėra. Šiuo metu mano gyvenimas – tai mano veikla. Manau, kad svarbiausia save apsupti žmonėmis, kurie kartu su jumis norės įgyvendinti idėjas, o ne tik apie jas kalbėtis. Visgi žmonės – tai socialūs gyvūnai, todėl bendradarbiavimas – ypač praturtinantis dalykas.
Kaip susidėlioji prioritetus? Ar tai būna lengva? Ypač, kai laukia kokia nors įdomi veikla susijusi su „Moterys kalba“, bet tau tenka retušuoti nuotraukas arba ruoštis egzaminui? Ką tokiu atveju renkiesi?
Ypač nelengva susidėlioti prioritetus, nors po truputį sekasi vis geriau. Paprasčiausiai neturėjau laiko planavimo ir paskirstymo įgūdžių. Manau, kad to turėtų mokyti jau mokykloje. Taip pat reikėjo išmokti sakyti NE: dabar ypač dažnai gaunu pasiūlymų jungtis prie įvairių projektų, daugelis iš jų būna netgi įdomūs, tačiau nebepuolu stačia galva į juos, o leidžiu sau ramiai apmąstyti ir įsiklausyti į savo vidinę nuojautą: ji niekada neklysta. Juk visi esame girdėję, kad nuvarytus arklius nušauna. Ši sistema, kurioje gyvename, jau taip surėdyta, kad dievina greitį, o ne gylį. Todėl galima lengvai pasiduoti tam, ką vadinu „paviršiaus” sindromu. Šiuo metu išsikėliau sau tikslą eiti gilyn, daryti viską lėčiau, kokybiškiau. O dėl pasirinkimo: tiesiog reaguoju į situaciją.
Ne viena dėl meilės, tėvų ar draugų, pamiršta savo tikrąsias aistras ir neveikia to, ką norėtų. Kaip nuo tokio mąstymo pabėgti ir gyventi taip, kaip tau atrodo teisinga?
Pirmiausia reiktų surasti, kas jus įkvepia ir „veža”, o tada jau mokytis planuoti laiką. Mergaitės nuo mažens taip auklėjamos, kad statytų kitų gyvenimus ir svajones pirmiau savųjų – tai labai patogu patriarchalinėje visuomenėje. Reikia suprasti, kad jūsų svajonės, aistros, veikla – tai svarbiausia. Ir tik tada būsite laimingos, kai darysite, kas iš sielos plaukia. Net jeigu tai yra kokia nors su vyriškumu siejama profesija. Būkite autentiškos ir visata jums pagelbės.“
Taip pat apie savo laiko planavimą papasakojo ir stilistas Joringis Šatas (21), jis šiais metais tapo projekto „Aš stilistas“ nugalėtoju, šiuo metu dirba pramoginės televizijos laidoje „Vilnius gyvai“ ir stilistu viename Vilniaus prekybos centrų, negana to jis Vytauto Didžiojo universitete sudijuoja kūrybines industrijas, kartais ragauja modelio duonos, dirba fotosesijose. Iš kur tiek talentų ir kaip vaikinas viską spėja?
„Didelis noras atlikti savo darbus gerai ir mėgautis savo pomėgiais veda į priekį. Nesinori kažko atsisakyti, tačiau meluočiau sakydamas, kad tikrai visur suspėju, kartais tiesiog neišeina tuo pat metu, būti dviejose skirtingose vietose, bet pabandyti galima. Dabar didžiąją laiko dalį praleidžiu Vilniuje, tad paskaitose lankausi rečiau, bet tikrai neketinu mesti studijų.“
Joringi, galbūt turi kažkokia rutiną, ar dienotvarkę, pagal kurią gyveni? Na, pavyzdžiui, kasdien keliesi būtinai šeštą ar aštuntą valandą, atlieki mankštą ir pradedi dienos darbus? Keltis anksti ryte man yra labai sunku, tačiau tikrai nesu laisvas paukštis. Kiekviena diena prasideda vis kitaip, priklauso nuo planų ar darbų gausos. Didžiają dalį dienos praleidžiu prekybos centre, kuriame dirbu, tačiau rutina to nepavadinčiau, tai nėra tas darbas nuo 8 iki 17. Kartais tenka ir išlėkti ankščiau, nes skubi į renginį, o kartais dar būni pasinėręs į darbus, kai kiti seniausiai jau miega. Fotosesijos ir filmavimai yra taip pat labai skirtingi. Priklauso nuo idėjos ir aplinkybių, bet tuo šis darbas mane ir žavi. Nauji žmonės, nauji nuotykiai, kiekviena diena pilna staigmenų.
Kaip teisingai susidėlioti prioritetus? Ar nebūna taip, jog labai norisi dalyavuti kokioje nors įdomioje fotosesijoje, tačiau tavęs laukia itin svarbus egzaminas? Ką tokiu atveju renkiesi? Yra buvę ir taip, bet tada spėjau pabūti truputį ten, truputį ten, bet visa laime, dažniausiai visi darbai yra suplanuojami iš anksto, tad dažnai nepasitaiko tokių situacijų, o kai pasitaiko, kažkaip stengiesi išsisukti ir spėti viską, arba pasirinkti, kas tuo metu yra svarbiau. Svarbu nepamiršti kartais ištarti NE. Laiku ir vietoje pasakytas NE gali reikšti daug daugiau, todėl kiekvieną galimybę reikia pasverti. Aš pats moku pasakyti NE, nes kartais, tiesiog, kitaip net neišeina.“
Priklausai mados/meno sferai. Ar daug susilauki kritikos? Kaip su tuo kovoji? Ar nekyla noras visų pasiųsti po velnių ir mesti tai, ką darai?
Kritika yra gerai, kai ją sako kompetetingi arba artimi žmonės, juk visada yra kur tobulėti, o ką kalba, pasislėpę po netikrais vardais man neįdomu. Kartais paskaitau komentarus, kad pasikelčiau nuotaiką. Būna visko, tačiau džiaugiuosi savo darbu, naujomis pažintimis ir galimybėmis, todėl tikrai neketinu nieko mesti, o tik sparčiai eiti pirmyn.
Taigi, jei nori nuversti kalnus – rašyti dienotvarkę, išmokti pasakyti NE ir gebėti suktis iš netikėtų situacijų tiesiog būtina. Taip pat, atrask tai, kas tau teikia didžiausią džiaugsmą ir veik, tuomet neatrodys, jog savo laimę aukoji darbui, atrodys, jog darbu kuriesi sau laimę. O svarbiausia, neperdek ir rask laiko mažiems džiagsmams bei miegui, kad sėkmės vaisius raškytum su šypsena veide, o ne išsekimu.
