Rašytoja, autorė, žurnalistė Erika Napoletano, TEDx konferencijoje (2012 metais), pristatė įdomų pranešimą apie populiarumą. Ji parodė kitokį požiūrį nei įpratsa ir pasakojo, jog nepopuliarumas gali būti geras dalykas. Daugelio žmonių nuomone žodžiai nepopuliarus ir nemėgstamas yra paprasčiausi sinonimai, tačiau Erika savo kalboje drąsiai rėžė, jog tai yra netiesa.
Nepopuliarumas gali būti geriausias dalykas, kuris nutiko tavo gyvenime, tik ar taip bus, priklausys nuo tavo paties požiūrio taško. Žinoma, šiuo metu sunku tuo patikėti, ypač, jei stebi mokyklos ar universiteto populiariuosius ir svajoji būti panaši į juos. Bet paklausk savęs nuoširdžiai, ar tikrai labai blogai, kai kas nors nepriima tavo nuomonės arba nenori, jog priklausytum „išskirtiniųtobulųirypatingųžmonių“ grupei? Galbūt pats laikas tokią grupę susikurti pačiai, o galbūt gana skirstyti žmones ir klijuoti jiems etiketes? Žiūrėk į pasaulį plačiau ir nepamiršk, jog visiems įtikti negali.
IŠ KUR TAS NORAS?
Visi mes norime būti pripažinti ir mylimi, tačiau įdomu iš kur tas noras kyla? Kodėl daugelis žmonių bet kokia kaina siekia pripažinimo? Psichologė Jurgita Petkinienė pasakojo, jog „remiantis pischologo A. Maslow poreikių piramide, visi žmonės savyje turi įgimtą poreikį būti pripažintam ir mylimam. Kai patenkiname savo fiziologinius, saugumo poreikius, tuomet siekiame meilės ir pripažinimo, tačiau reikia nepamiršti, jog aukščiausias ir svarbiausias poreikis yra savęs realizavimas, saviraiška.“ Taigi visai nesvarbu ar tavo mylima saviraiškos veikla bus populiari ar ne, jei mėgausiesi tuo, ką darai, jausiesi laiminga! O laimė ir pilnatvė tikrai geriau nei bandymas prisitaikyti prie masių. Patikėk manim, tikrai.
BAISIAUSIA MOKYKLOJE
Atrodo, jog būti nepopuliaria baisiausia mokykloje, tuo metu ieškai savęs ir svajoji apie krūva draugų, linksmybes bei pripažinimą. Bet mokyklos ar universiteto metai, tai beveik vienintelis laikas, kai tokios sąvokos kaip „populiarus/nepopuliarus“ egzistuoja. Patikėk manim, suaugusiems rūpi šiek tiek kiti dalykai nei populiarumo vaikymasis, todėl vėliau iš noro pritapti prie „kiečiausiųjų“ juoksies. Bet iki to reikia užaugti, o mokykloje, ar universitete galioja šiek tiek kitokios – savos taisyklės. Jei nesi populiarus arba, jei tavęs nemėgsta populiariausias mokyklos asmuo, galima sakyti tu neegzsituoji, tačiau ir aš, ir tu suprantame, jog tai yra NESĄMONĖ.
Tu egzistuoji ir gali padaryti vieną paprastą dalyką, pasiųsti visus populiariuosius po velnių (žinoma, mintyse.). Nes tu esi autentiška ir išskirtinė, tu nebijai kovoti už savo įsitikinimus ir tu nebijai būti savimi. Būti sąžininga sau – didžiausia laimė, tad neprarask jos, dėl keletos populiarumo spindulių, nes jų daugiau ir nebus, įžengus į tikrąjį gyvenimą pasikeičia ir žaidimo taisyklės, o kuo tu išskirtinesnis, tuo didesni tavo šansai. Su tuo sutinka ir psichologė Jurgita Petkinienė, ji pasakoja, kad tarp suaugusiųjų susiskirstymas į populiariuosius nėra toks ryškus kaip tarp jaunų žmonių. Be to, populiarumas mokykloje negarantuoja sėkmės suaugus. „Mokslininkai teigia atvirkščiai, tai gali turėti ir neigiamą reikšmę. Siekiantys dėmesio paaugliai stengiasi elgtis tarsi būtų vyresni nei yra iš tikrųjų, todėl bėgant laikui, jie turi vis labiau ir labiau stengtis padaryti įspūdį kitiems paaugliams, ar jų grupei, o tai gali privesti juos prie netinkamo elgesio ir neigiamų pasekmių suaugus. Atliktas tyrimas parodė, kad sulaukus 22-ejų metų „populiarieji“ tarp savo bendraamžių prarado statusą. Ir vis tik, noriu pabrėžti, jog populiarumas nėra vien blogis. Jei populiariu tampama dėl išskirtinių gebejimų ir talento.“ Bet, jei mokyklos populiarieji mėgsta tik žeminti kitus ir vaizduoti geriausius, jie tiesiog neverti tavo dėmesio.
NEMESK KELIO DĖL TAKELIO
Būti populiariu yra „faina“ ir tokio titulo nori kiekvienas. Bet prieš svajodama apie populiarumą pirmiausia apsižvalgyk ir pagalvok, ar tikrai nori priklausyti populiariųjų klanui? Jau minėjau, kad visiems įtikti negali, o populiarieji bando daryti kaip tik tai. Be to, jie sprendžia, kas su kuo gali draugauti ir kas vertas, o kas nevertas priklausyti jų grupelei. Ar gi ne absurdas? Ar tikrai nori bendrauti su tokiais žmonėmis, kurie aplinkiniams klijuoja etiketes ir vertina žmones dažniausiai pagal išvaizdą. O kaip tie žmonės bendrauja su aplinkiniais, kokios jų vertybės, ar jie tikrai labai laimingi ir patenkinti savo gyvenimu? Ar jie nuoširdūs ir tikri žmonės, o galbūt nuolat slepiasi po vis kitomis kaukėmis? Turbūt supranti, kad jei šių žmonių pomėgiai ir vertybės kitokios, o tu norėsi įsilieti į jų grupę, tikėtina, jog tau teks arba pasikeisti, arba apsimetinėti. Galbūt tekts atsisakyti svarbių pomėgių, o gal net nebedraugauti su senais, patvirtintais ir tikrais draugais? Sena patarlė sako „Nemesk kelio dėl takelio“, tad šiuo atveju siūlyčiau vadovautis būtent ja. Populiarumas yra trumpalaikis dalykas, o jo kaina kartais tiesiog per didelė, ypač todėl, kad baigus mokyklą ar universitetą su tokiu reiškiniu nebesusidursi. Taip, gyvenimas tai ne mokykla ir niekam neįdomu, jei šiandien tavo mėgstamiausia daina yra nepopuliariųjų sąraše. Beje, visada ir visur bus žmonių, kurie galvos kitaip nei tu, bet visada bus ir tų, kurie tikės tavimi. Taigi, galbūt kalbėti reikia ne apie populiarumą, o tai, kaip renkiesi draugus?
POPULIARUMAS NEEGZISTUOJA
Populiarumas nereiškia nieko. Taip, galbūt apsilankysi kokiame nors kietame vakarėlyje, kuriame bus daug populiarių žmonių, taip, galbūt tau bus linksma. Tačiau ar tikrai nori leisti savaitgalius su žmonėmis, kurie vienas prieš kitą apsimetinėja ir dažnai vaidina tokius, kokiais nėra? Vietoje to, pažaisk monopolį su savo artimiausiais. Geriausios emocijos – garantuotos. Apskritai, aš tikiu, jog toks dalykas kaip populiarumas neegzistuoja! Žmogus, ar žmonės, kuriais tu žaviesi, tiesiog turi grupelę draugų, su kuriais nuolat leidžia laiką ir kurie į tą „populiarų“ žmogų lygiuojasi. Bet juk tu taip pat. Galbūt tavo draugai nevaikšto su trumpais sijonais ir nesilanko šauniausiuose vakarėliuose, bet jie yra tavo draugai, jie tave supranta ir tave gerbia. Jie niekada tavęs neapkalbės ir neišduos, ir galbūt jie tave laiko populiariu žmogumi? Bent jau jūsų grupelės populiariuoju. Net, jeigu ir ne, geriau turėti tikrus ir nuoširdžius santykius su keliais žmonėmis nei krūvą neaiškių pažinčių su žmonėmis, kurių vertybės nuo taviškių skiriasi lyg diena ir naktis.
Psichologė Jurgita. Asmeninio archyvo nuotr.
Psichologė Jurgita kalbėjo, jog „populiarumas yra greitai kintantis dalykas. Tai, kas šiandien populiaru, rytoj gali buti nepopuliaru ir atvirkščiai. Arba tai kas vienoje aplinkoje yra vertinama, kitoje aplinkoje gali buti nemėgstama.“ Taigi vaikytis populiarumo neverta. Psichologė pridėjo ir tai, jog jaudintis, dėl to, kad nesi populiarus, tikrai nereikėtų. „Laimingas žmogus nebūtinai yra visų mėgstamas, populiarus, žvaigždė. Kartais susidaro toks įspūdis, tačiau dažniausiai mes matome tik vieną populiarumo pusę. Populiarus – nebūtinai laimingas ir atvirkščiai, laimingas – nebūtinai populiarus. Iš tiesų laimingas žmogus yra tas, kuris geba patenkinti savo poreikius, t.y. jis turi bent keletą draugų, užsiima, tuo, ka mėgsta, geba realizuoti save.“
Taigi nemaišyk sąvokų nepopuliarus ir nemėgstamas, nes, jei tavo nuomonė nėra populiari, dar nereiškia, jog aplinkiniai tavęs dėl to nemėgsta. Be to, mokykla ar universitetas, tai ne visas tavo gyvenimas. Todėl aš tau siūlau tiesiog daryti tai, ką myli ir gyventi savo gyvenimą, o jei, kas nors pasakys, jog tai, ką tu darai yra neįdomu, nuobodu ar nepopuliaru, tiesiog daugiau niekada gyvenime nebendrauk su tuo žmogumi, nes kam?
