KLAUSIMAS: man įdomu, kodėl mano draugai bendraamžiai vengia su manimi kalbėti. Gal mano balsas koks išskirtinis, gal ne visiems patinka…
Kartą, kai pradėjau kalbėti su viena drauge, tai ji pasakė: „oho koks tavo balsas“…
Dar būna tokių atvejų, kai stoviu su draugais, ką nors pasakau, o jie net neatkreipia dėmesio į mane.
Keista, bet aš su draugais sutariu gerai, mes bendraujame, susirašinėjame, jie man jokiu pretenzijų neturi. Kiti sako, kad geras žmogus esu.
Norėčiau, kad man padėtumėte suprasti, ką aš tokio jau darau ar sakau, kad savo draugų nesudominu, kai šneku.
ATSAKYMAS: laaaaabai įdomus klausimas.
Pirmiausia, pasikalbėkime apie tai, koks tavo balsas. Aš numanau, kad dabar tavo balsas keičiasi, nes tu augi ir bręsti. Vyksta balso mutacija. Arba kitaip tariant, balso tembro ir balso stiprumo pasikeitimas.
Toks mutacijos laikotarpis užtrunka kurį laiką. Tuo metu būna sunku suvaldyti ar nureguliuoti savo balso skambėjimą. Balsas tarytum neklauso, neįmanoma padainuoti, iš gerklės išskrenda tai plonesni – vaikiški, tai storesni – labiau vyriški garsai.
Kurį laiką balsas atrodo, kaip nesuderintas instrumentas. Praėjus mutacijai tu turėsi savo tikrąjį, žymiai panašesnį į vyrišką balso tembrą.
Todėl, kai ėmei kalbėti su savo drauge, ji greičiausiai nustebo, nes neatpažino tavo pasikeitusio balso, nes nebuvo jo girdėjusi. Jos reakcija galėjo reikšti nuostabą, susidomėjimą, o ne tai, kad tavo balsas jai nepatiko ar yra išskirtinis.
Ji išgirdo tavo naująjį balsą. Tavo draugės reakcija nieko blogo nesako apie tavo balsą, turiu tave nuraminti.
Dabar apie tai, kaip jautiesi, kai tavęs neišklauso draugai. Draugai tau sako, kad esi geras žmogus, susirašinėja su tavimi, tu turi savo kompaniją, kaip suprantu. Tai reiškia, kad esi jiems svarbus ir užimi savo vietą.
Bet kokioje žmonių grupėje būna visokių žmonių. Yra tokių, kurie nuolat daug kalba, vadovauja, atkreipia į save dėmesį, atrodo, labai svarbūs ir reikšmingi, lyderiauja.
Kiti būna patarėjai, rėmėjai arba lyderio artimi draugai. Dar kiti moka išklausyti, išlaikyti kompanijos vienybę. Būna kompanijoje ir vienas kitas juokdarys.
Nėra kompanijos be vieno ar kelių lyderių, bet nėra ir lyderių be kompanijos. Taigi, tu užimi kažkurią šių vietų savo draugų kompanijoje. Ir labai gerai, nes kiekvienas žmogus savaip svarbus arba reikalingas. Juk apie tave draugai gerai atsiliepia. Būti geru klausytoju – dar didesnis menas, negu mokėti kalbėti.
Bet jeigu tu nesi patenkintas savo padėtimi ir nori, kad tave draugai labiau išgirstų ir taikytųsi su tavo nuomone, tai ne kalbėjimo maniera svarbi. Galima kalbėti labai tyliai, o kiti klausysis, suglaudę ausis.
Svarbu, KĄ tu nori savo draugams pasakyti. KĄ nori jiems teigti apie savo pažiūras ar įsitikinimus?
Tu klausi, ką darai ne taip. Tu viską darai gerai. Bet klausimas išlieka, ką tu nori iš tikrųjų savo draugams įteigti, kodėl tau taip svarbu, kad tavęs neišgirdo?
Siūlau tau susimąstyti. Su laiku tiksliai formuluosi mintis, mokėsi įrodyti ir draugai tave išgirs.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Pasaulis ir aš”.
