KLAUSIMAS: nežinau, į ką kreiptis. Mano mamai diagnozavo vėžį. Nežinau, ką daryti, einu iš proto, bijau, jog galiu jos netekti.
Mintys, kad jos neteksiu visai užvaldė mane. Prašau, patarkite, kaip elgtis, kaip nusiteikti optimistiškai?
ATSAKYMAS: tau turi būti labai baisu ir neramu. Kai pats artimiausias žmogus suserga sunkia liga, tai yra baisus sukrėtimas.
Jokiu būdu negalima prarasti vilties. Su viltimi ir tikėjimu, kad artimųjų sveikata gali pagerėti, žmonės kalnus nuverčia.
Tu esi nekalta, kad tave kausto toks siaubas ir tokia neaprėpiama baimė. Prieš ligą ir bėdą kiekvienas žmogus pasijunta bejėgis.
Dar sunkiau, kai iškyla netekties grėsmė. Būtina atsisėsti susikaupti ir nuspręsti, kokius svarbiausius dalykus reikia nuveikti, norint padėti sau ir palengvinti būseną mamai.
Kai kurios šeimos ar giminės susivienija ir aptaria, kokios pagalbos reikia iš kiekvieno šeimos nario šiuo sunkiu periodu. Jeigu tai įmanoma, tai būtinai pasikalbėkite visi drauge: tėtis, broliai, seserys, seneliai, mamos broliai ar seserys.
Visi dabar labai susirūpinę, tampa lengviau, kai kiekvienas išsako savo baimes ir palaiko vienas kitą. Tau reiktų būti tarp žmonių.
Kai kurioms šeimoms labai sunku dalintis išgyvenimais, kiekvienas stengiasi lindėti savo kamputyje su savo baime, bejėgiškumu ar sielvartu. Kai kada ilgai nepasakoma artimiesiems apie ligos rimtumą.
Būna tokių šeimų, kuriose gyvena be tėvo – tik mama ir sūnus ar dukra. Tada tenka atsiremti į patikimus, artimesnius žmones – mamos draugę, klasės auklėtoją, savo pačios drauges, kurios galėtų ir išklausyti, ir palaikyti tokiomis sunkiomis akimirkomis.
Nepamiršk, kad tu turi kuo geriau rūpintis savimi, neapleisti mokslų ir hobių, ilsėtis sportuoti, netgi jeigu tau ir atrodo tai beprasmiški užsiėmimai.
Būtina, kiek tai įmanoma ir kiek galima daugiau, kalbėtis su mama, tartis, ko jai reikia, pasakyti jai apie savo pačios baimes, prisipažinti, kaip tu ją myli, kaip tau sunku žinoti, kad gali jos netekti, kaip tragiška pasilikti vienai pasaulyje.
Juk mama ir sirgdama supras, kaip tau, jos vaikui, yra baisu dėl jos ir dėl savęs.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
