Tavo santykiai su tėvais kartais būna šilti ir draugiški, o kartais namai pavirsta karo zona. Kodėl nuolat atrodo, kad tėvai tavęs nesupranta? Kodėl jie niekaip nesuvokia, ko tu nori ir kaip tave padaryti laimingą? Šis straipsnis yra apie tai, ką kartais tėvai daro netinkamai, bendraudami su tavimi.
Fizinė prievarta ir smurtas. Tėvų klaidos
Daugelis tėvų, auklėdami savo vaikus, iš visų galimų mokymo ir auklėjimo priemonių pirmenybę teikia fizinei prievartai ir griežtoms bausmėms. Nesvarbu, kokio amžiaus vaikui tai taikoma, prievarta visada turi įtakos tolesniam vaiko psichologiniam vystymuisi.
Fizinė prievarta visada žengia koja kojon su psichologine prievarta. Dažnai toks auklėjimo būdas tėvams atrodo normalus. Jie nesąmoningai elgiasi su vaiku kaip su savo nuosavybe.
Vienas vaikas pasakojo, kad jo tėtis giminėms išduodavo, kokius blogus pažymius gauna jo sūnus, kaip jam nesiseka. Vaikas pajusdavo didelį pyktį ir bejėgiškumą.
Psichologinė prievarta – tai vaiko žeminimas ar niekinimas. Taip vaikui įdiegiamas menkavertiškumo pojūtis. Tuomet paauglys nesąmoningai pradeda „keršyti“ tėvams: pradeda vartoti alkoholį ir narkotikus, pasižymi emocinėmis problemomis (agresija, nerimu ir depresija).
Neleisk savęs ignoruoti
Emocinis atstūmimas – tai abejingumas vaikui, jo dvasinių poreikių ignoravimas, kritiškas ir užgaulus veiksmų vertinimas.
Mama negirdi, kai duktė sako, kad nebenori lankyti šokių pamokų, nes jai nepatinka šokti. Tėtis nesupranta sumušto sūnaus skausmo ir replikuoja: „Negi apsiginti nemoki? Na ir užsiauginau sūnų“.
Taip tarp vaiko ir tėvų susiformuoja neperžengiama bedugnė. Vaikas iš pradžių bando būti geras ir pelnyti tėvų meilę. Laikui bėgant, vaiko elgesys keičiasi į gynybą. Dažnai šie vaikai izoliuojasi, nepritampa prie bendraamžių. Jaučiasi atstumti, nesuprasti, maištauja prieš tėvus ir gyvenimą.
Priežiūros trūkumas. Nevaldomi vaikai
Tėvai įpranta vaikus aprūpinti materialiai. Tėvai maitina, rengia savo vaikus. Gimdytojai dažnai nustemba: „O ko jam dar reikia?“.
Vaikui svarbu jausti suaaugusiojo kontrolę. Jam daug kas gyvenime neaišku. Tėvai turėtų tapti autoritetais, pateikti pasiūlymus, ką vaikui daryti, iškilus sunkumams.
Tačiau dažnai tėvai vaikus palieka vienus su savo problemomis. Nieko keisto, kad vėliau vaikas nutyla ir išeina į „gatvę“. Jis ten randa savus autoritetus, kurie padeda spręsti problemas…
Per didelė globa – “mamyčiukai”
Visi kraštutinumai yra blogi. Fanatiškas rūpinimasis vaiku pasižymi smulkmeniška kontrole, savo valios primetimu, draudimų ir bausmių sistema.
Taip slopinamas vaiko savarankiškumas, aktyvumas, atsakomybė.
Įsivaizduok, sėdi vakare su draugais ir žiūri filmą, o kas penkias minutes tau skambina mama… Kaip pasijauti? Kokiu tonu kalbi su ja?
Tokiu atveju vaikas ir tėvai pradeda nuolat konfliktuoti, nes jaunuolis ieško savo tapatumo, individualumo. Jam ar jai pabosta būti „tėvų vaikeliu“. Jis ima maištauti.
Kitokio tipo globa vadinama nuolaidžiąja. Tai jau vaiko lepinimas. Tėvai siekia jį apsaugoti nuo visų gyvenimo sunkumų.
Ilgainiui tėvams tampa sunku tenkinti vis augantį paauglio egoizmą. Vaikai tampa kaprizingomis ir sunkiai pritampančiomis asmenybėmis. Visai kaip žymių tėvų vaikučiai reabilitacijos klinikose…
Prieštaringas auklėjimas. Kai tėvas muša kaire, o mama – dešine
Nėra nieko sudėtingiau, kaip tinkamai elgtis, kai tėtis sako viena, o mama – kita. Vaikui sunku suprasti, kurio tėvų nurodymus vykdyti. Juk jam reikalinga abiejų tėvų meilė…
Pamenu vieną įvykį, kai vaiką ištiko isterijos priepuolis, nes mama liepė išplauti lėkštes, o tėtis sušuko, kad šuo vis dar neišvestas į lauką…
Vaikas susipainioja. Prieštaringo auklėjimo metu atsiranda dviveidiškumas. Su mama elgiamasi vienaip, o su tėčiu – kitaip.
Noriu, kad manimi didžiuotųsi
Tėvai pamiršta skatinti vaikų pasitikėjimą. Tėvai, suprasdami vaiką ir vertindami jo pasiekimus, stiprina jo motyvaciją siekti geresnių rezultatų mokantis, sportuojant…
Kai tėvai iš vaiko reikalauja tobulumo, kai jo pažymiai vertinami labiau nei jis pats, vaikas pasitraukia iš šeimos ir ieško įvertinimo kitur…
Tėvai nėra tobuli kaip ir mes, vaikai. Santykius lemia tiek viena, tiek kita pusė. Mes taip pat esame atsakingi už gerus santykius su tėvais. Gerų santykių kūrimo procesas nėra lengvas, tačiau jis suteikia daug šiltų, meilės ir saugumo kupinų akimirkų. Linkiu sėkmės, meilės ir kantrybės, bandant išgirsti ir suprasti vienam kitą.
Visada Jūsų ir su Jumis
Rasa Kuodytė-Kazielienė
Rašykite psichologei konsultantei elektroniniu paštu kuodyte@centras.lt. Patarimai bus publikuojami DELFI Gatvėje.
