Kaip gali žiūrėt man į akis Kaip gali sakyt kad jos užgis Pažvelk – jau negaliu… Jau neturiu kuo verkti...
Augustė
atsitiktinis
Aš nežinau iš kur ta meilė, Tokia beprotiškai tauri.. Iš kur tas jausmas pjauna širdį Nusiraminti negali, Iš kur tu...
Na ir kas, kad visą naktį Šėlau su draugais mieste. Jau dabar baigiu apakti Nuo saulės kuri nušvito manyje. Eikit po velnių! Aš tokia esu ir nenoriu į rojų. Jau žinau. Kas gerai man ir gyvensiu kaip noriu. (Ir gyvensiu kaip noriu.) Na ir kas, kad pasileisiu Ten kur nuneša...
Nebėr manęs tik tas, ko aš nenoriu. Su neapykanta, pagieža mes žengiam į rytojų. Gal dalelę savęs tu atrasi iš...
Kai ryte išplauks sapnų laivai, Pasiklydę paukščiai vėl grįš namo, Gal tada aš surasiu tave, Tu mane pažinsi iš naujo....
Dar viena diena, Kai aš sėdžiu viena Ir laikrodžiai tarsi tyčia tiksi Lėčiau, lėčiau, vis garsiau… Tuščių žurnalų krūva Ir atšalus kava – Vėl rytas savo netvarka primena: Tavęs nėra, tavęs nėr šalia… Bet mes juk rasim minutę Pasilepint truputį, Pakalbėt apie tai, Kaip galėtų būti… Ar gali man pažadėt,...
Kaip ji beria bučinius iš tolo tau Kalbėk, aš viską jau.. Žinau! Kodėl tu jai leidai mus išskirti Kalbėk, aš...
Ten, kur kelio nėra, Rytą Kalėdų einu. Sakė sapne man kažkas – Ten gyvena stebuklų žmogus. Ledą paverčia stiklu, Dega...
Kai danguj aukštai užges gaisrai, Kai dangaus laukuos nušvis žvaigždynai, Aš nenoriu likt tuščiuos namuos, Noriu pasimest plačioj žydrynėj. Aš pakilsiu aukštai aukštai virš miesto bokštų. Aš paklysiu tuščioj erdvėj, kurios taip trokštu. Mano plaukus palies, išglostys piktas vėjas. Mano kelias nuklys tenai, kur… Noriu skrist tolyn paskui saulę, Noriu...
