Tarytum perlai vandenyne , tai meilės salos , kitų nėra Čia žemės rojus, čia pačios neša kojos čia saulė šviečia...
Visas pasaulis po tavo kojom, O tavo pareiga – saugot rytojų. Tu negali abejoti savo sprendimais, Nuo jų priklauso žmonių...
Tai ko, tai ko tyli? Tai ko, tai ko delsi? Tai ko prieiti prie manęs tu negali? Žaidimas baigės jau, aš paslaptį žinau Prieik arčiau aš pasakysiu ją tik tau. Tai ko, tai ko tyliu? Tai ko, tai ko delsiu? Nebežinau, kodėl prieiti negaliu. Nes tu tokia graži, į saulę...
– O, brangioji, sėsk ir klausyk. – Paklausysiu, bet kitąsyk. – Baik bambėti, bartis ir verkt! – Pats baik šaukti...
Kas šiandien daros man, Kaip tau tai pasakyt? Tave, kai sutikau, Lietus nustojo lyt. Dabar tik juokas ima Kaip daužėsi...
Užrakinta narvelyje aš skraidyt negaliu kaip paukštytė nelaisvėje dieną naktį kenčiu saulė kelsis virš miško, tiktai švies ji kitiems, be tavęs, mylimoji, negaliu iškentėt. kas gi man atsitiko? ko taip svaigsta galva? kur ramybė pradingo? ko blaškausi liūdna? padabada padabada padabada padabada padabada padabada padabadapapapada saulė kelsis virš miško, tiktai...
