bandai sau meluoti bet viską išduoda tirpstantis sniegas tavo delne tu nori įrodyt kad viskas vienoda kad tobulą meilę matai...
aš galiu suprast ką tu man sakai aš girdžiu žodžius skambančius keistai aš galiu matyt tai ką tu matai aš...
aš tave pažinau kažkuriame sapne matėmės jau prieš tai tik nesakyk kad ne toj pačioj erdvėj ne tam pačiam laike tu po manęs gimei aš jau senai ne čia aš nebandysiu šaukt šviesmečiu tyloje tavo akių gelmėj mano mirties data upė iš lėto plauks tu prisimink mane aš kitoje erdvėje...
Tą vakarą tamsų aš ant stogo lipau Norėjau išvysti ką seniai užmiršau Norėjau pajusti svaigų orą dangaus Nuo jo užsimerkt...
There’s a warfare site Such a foolish game So you can watch them fight But favorits always same Cause my...
vienas mano pažįstamas tu jo tikrai niekada nematei jisai sugalvojo keistą būdą kaip suvesti sąskaitas su gyvenimu ir buvo silpnas ir nesugebėjo išlaukt vakare pripildė vonią vandens išjungė šviesą kad nematytų kraujo atsisėdo ir įkišęs rankas į vandenį aštriomis aprūdijusiomis žirklėmis persipjovė venas ryte kažkas rado jo baltą kūną raudonam...
tylūs balsai artumoje tau neatvers savo paslapties niekada tavo atspindys nieko neištars tavo akyse niekas neįsižiebs niekada...
skrendant kažkuriame keistam sapne žemė liko galbūt per daug toli svajonės ar tu tada matei mane tai buvo vėl svaičiojimai...
tu ateini debesų kilimais tu gyveni ten kur paukščių takai tu negali nesijuokt su vaikais kur tu eini žydi gėlės laukais o mano saule, tu mano šviesa tu žemę sušildai ir sklaidos tamsa tada kai nuskaidrins padangę aušra o mano saule ateik su diena būk visada mėlynam danguje man neramu...
pasiimk mane iš šitos klaikios skylės pasiimk mane nieks dėl to čia neliūdės pasiimk mane padaryki tai šiąnakt pasiimk mane...
žuvys giliai kaip ir paukščiai aukštai tai tik amžinai neatsiejami broliai mano namai begaliniai laukai visada šalia nepasiekiami toliai jūros...
ir vėl ateis ta klaiki žiema ir aš numirsiu su medžiais kartu nusišypsojęs sustingsiu lede ir mano šypseną vėjas užpūs kaip uždegt save kai aplink žiema kai aplink veidai iškirsti lede tai bus be galo šalta žiema bet aš nejausiu jos pirštų aštrių aš nematysiu kaip ges šviesa aš nežinosiu...
