aš per tamsą einu ryto link begalybė pasaulių aplink aš jų nematau bet jaučiu kad jie čia neregimos rankos jos...
Foje
Foje dainų žodžiai – tai rubrika, skirta legendinės Lietuvos roko grupės kūrybai ir jos paliktam emociniam pėdsakui pažinti. Čia pateikiami grupės „Foje“ dainų žodžiai, kurie daugeliui tapo jaunystės, laisvės ir vidinių išgyvenimų simboliu.
atsitiktinis
sėdėkim prie jūros kartu lai kojas paglosto banga sėdėkim abu aš ir tu lai paliečia ranką ranka sėdėkim ošime bangų...
pasiimk mane iš šitos klaikios skylės pasiimk mane nieks dėl to čia neliūdės pasiimk mane padaryki tai šiąnakt pasiimk mane aš nenoriu nusilakt aš noriu pabėgti iš čia išgaruoti iš čia kaip vanduo aš noriu pabėgti iš čia nes nenoriu miegot su bet kuo ir jei aš pabėgsiu iš čia...
bandai sau meluoti bet viską išduoda tirpstantis sniegas tavo delne tu nori įrodyt kad viskas vienoda kad tobulą meilę matai...
niekieno tuščiam name niekad negaruoja pietūs niekad niekada iš čia neišeina ponas niekas niekad pro akis langų nenušvinta jokios šviesos...
šalta čia kaip ir jų akyse ir tamsu čia tarp mūsų visų aš atsimenu saulės dienas giedrą dangų ir meilės rankas man koktu nuo bereikšmių veidų man koktu nuo beprasmių kalbų mes gyvenam lyg žaidžiam lyg ne norim skristi bet liekam dugne aš atsimenu didelį vėją aš matau ta beprotišką...
skrendant kažkuriame keistam sapne žemė liko galbūt per daug toli svajonės ar tu tada matei mane tai buvo vėl svaičiojimai...
gydanti muzika milijonai žvaigždžių svaiginančios giesmės aš daug jų turiu nemigo naktys jos trunka ilgai neramūs šešėliai tai mano draugai...
tu atidavei viską kad galėtum turėti savo suknistą laisvę nežinai kur ją dėti jeeee vakar prašei je je šiandien gavai je je vis dar mažai je je-a tu tiek daug paaukojai kad galėtum surasti savo pasmerktą tiesą nežinai kur išmesti sidabrinės svajonės visada išsipildo tik ar tai ko tu nori...
norėčiau aš labai ar labai norėtum? papasakoti jums ką norėtum papasakoti? istoriją nelinksmą apie vaikiną juodas vyrukas su baltais plaukais...
bet šis pasaulis per daug jau liūdnas kad aš galėčiau šypsotis gražiai tik šis pasaulis per daug jau piktas kad...
ir vėl ateis ta klaiki žiema ir aš numirsiu su medžiais kartu nusišypsojęs sustingsiu lede ir mano šypseną vėjas užpūs kaip uždegt save kai aplink žiema kai aplink veidai iškirsti lede tai bus be galo šalta žiema bet aš nejausiu jos pirštų aštrių aš nematysiu kaip ges šviesa aš nežinosiu...
