šitas keistas pasaulis verčia mane amžinai ieškoti vilties nesibaigiantis triukšmas verčia mane amžinai ieškoti tylos vandenyje šaltam vandeny begalinė ramybė...
Foje
Foje dainų žodžiai – tai rubrika, skirta legendinės Lietuvos roko grupės kūrybai ir jos paliktam emociniam pėdsakui pažinti. Čia pateikiami grupės „Foje“ dainų žodžiai, kurie daugeliui tapo jaunystės, laisvės ir vidinių išgyvenimų simboliu.
atsitiktinis
jau kitą dieną kiti bus žodžiai jau kitos lūpos tau juos ištars jau kitą naktį dangus tau rodys kitokią šviesą...
žuvys giliai kaip ir paukščiai aukštai tai tik amžinai neatsiejami broliai mano namai begaliniai laukai visada šalia nepasiekiami toliai jūros dugne sudaužytam laive miega niekam jau nepriklausantys grobiai mano turtai ten kur paukščių takai niekam niekada nepasiekiami lobiai kai tik sutems atsinešiu vandens paskandinsiu jame savo jauną veidą ir kai...
antakalnis, pačiam jo vidury stovi mokykla gaili antakalnis, pačiam jo vidury stovi mokykla žavi antakalnis, pačiam jo vidury stovi mokykla...
Tą vakarą tamsų aš ant stogo lipau Norėjau išvysti ką seniai užmiršau Norėjau pajusti svaigų orą dangaus Nuo jo užsimerkt...
mes liksime ne čia neklausk manęs kodėl kai viskas pasibaigs aš eisiu ten vėl mes kelsime rankas nors šypsenų dar nėr mes juoksimės ilgai mes grįšim ten vėl šita tyla gali skambėti keistai meilė kaip žodis tai tik sakinių sudėtinė dalis žodis kaip meilė nedelsdamas virsta tiesa kai erdvės pasikeis...
ir vėl nuodai į mano kraują ir vėl ugnis į mano mišką ir vėl tiesa į mano sapną mažas naivus...
Kita diena ateis kaip tūkstančiai kitų Kita diena ar kas pasikeis Kita diena ar vėl bus toks rūškanas dangus Kita...
aš galiu suprast ką tu man sakai aš girdžiu žodžius skambančius keistai aš galiu matyt tai ką tu matai aš turiu akis matančias naujai aš galiu paliest aš turiu rankas aš turiu dantis aš galiu įkast aš turiu batus aš galiu išeit aš turiu pirštus aš galiu pro juos žiūrėt...
mes kažkur erdvėje mes judam pirmyn per laiko bangas kurios mus suves aš laukiu tavęs tu veidus matai aš būsiu...
mes kilsime vis aukštyn į juodą žvaigždėtą dangų tik paukščiai ten mus pasieks mes klyksime jų balsais mes mosime sparnais...
Ar tu dar gali kentėti tas blogas mintis? Ar tu dar gali matyti akis visai tuščias? Ar tau malonu girdėti žodžius bukai piktus? Ar dar tave įkvepia šalti žmonių veidai? Kokia nuostabi diena ir koks švarus dangus Kokia nenusakoma gerų akių šviesa Ir tie, kur apsidžiaugia, jei kam nesiseka, Negali...
