šalta čia kaip ir jų akyse ir tamsu čia tarp mūsų visų aš atsimenu saulės dienas giedrą dangų ir meilės...
Foje
Atsitiktiniai
bandai sau meluoti bet viską išduoda tirpstantis sniegas tavo delne tu nori įrodyt kad viskas vienoda kad tobulą meilę matai...
aš tave pažinau kažkuriame sapne matėmės jau prieš tai tik nesakyk kad ne toj pačioj erdvėj ne tam pačiam laike tu po manęs gimei aš jau senai ne čia aš nebandysiu šaukt šviesmečiu tyloje tavo akių gelmėj mano mirties data upė iš lėto plauks tu prisimink mane aš kitoje erdvėje...
tau reikalingos draugo akys kurios tau niekad nemeluoja tu sapnavai kad švelnios rankos kalnų gėles tau dovanoja tu nežinai šiltesnio...
Kita diena ateis kaip tūkstančiai kitų Kita diena ar kas pasikeis Kita diena ar vėl bus toks rūškanas dangus Kita...
Galbūt šiandieną aš netoks Koks būt galėčiau jei suprasčiau Žemiškus dėsnius ir tiesas Jei numatyčiau tai kas bus Jeigu atspėčiau kad lietus Nakčiai atėjus bels į langą Jeigu atspėčiau kad diena Bus apsiniaukus ir drėgna Geltoni krantai jūros begalybėj Žaidžiantys vaikai smėlio pilyse Mano pėdos ten dar neišsitrynė Kaip sugrįžt...
aš nematau tokių kaip aš aš nematau tokių kaip tu aš užmiršau senas dainas aš nerandu naujų spalvų aš niekada...
tylūs balsai artumoje tau neatvers savo paslapties niekada tavo atspindys nieko neištars tavo akyse niekas neįsižiebs niekada...
Tu nieko dar nepažinai Net vėjo lakstančio laukuos Tu net nebandei išgirst jo kalbos Jam ranką ištiesk jis tave sušukuos Tu nieko dar nepažinai Net paukščio skrendančio aukštai Kiek kartų su juo kilai link šviesos Jam žodį ištark jis tau uždainuos Juk nori pakilti kaip vėjas Kaip aitvaras nutrūkęs Tereikia...
ei, mėlyni plaukai tinka tau labai aš sąmonės netenku man dar labai patinka tai kad tau nestinga šypsenos ir gelių...
išeinam į kelią dulkėtą ir sunkų galbūt mes dar skubam tą kelią pažint paliekame namą nors pilką bet mielą lydės...
pirmadienį anksti ryte aš netikėtai pabudau ar dar kas nors pabudo šiam mieste pati tamsiausia valanda prieš tai kai tuoj nušvis aušra prieš tai kaip aš pažadinsiu tave tamsiausia valanda pačiam nakties gale akimirka trumpa didinga ir kvaila paklydę tankiame miške mes baigiame tikėt sėkme kai tie kurie išgelbės mus...
