kai aš savo tėvą užmušti norėjau vėl aš leidau liepsnoti tam pykčiui per daug ilgai ir griūvantys miestai kažkur mano...
Foje
atsitiktinis
žydinčios pievos begalinis dangus ten kur baigiasi žvaigždės ten kur mūsų nebus nenutylančios dainos aukso upėmis plauks tiktai ten kur...
https://youtube.com/watch?v=3BsWP20HQEo tai buvo giedro dangaus pasiilgusios akys tai buvo vėlgi naktis be mažiausios vilties ir žvaigždžių ir aš taip troškau matyti tamsoj kaip šikšnosparniai mato man taip reikėjo išgirsti balsus išmintingų žmonių tai buvo mano agonijoj virpančios rankos jos troško liesti tą šviesą, kur sklido iš tavo akių tai buvo...
baltam name baltoje šviesoje aš vaikščiojau vienas ieškojau tavęs ir ta diena kartu su šviesa niekada nesibaigia kartu su šviesa...
Atsimenu tai, ko nebus jau daugiau. Atsimenu, koks buvo aukštas dangus. Aš mėgau svajot, kaip dabar tai matau, Atsimenu savo...
mes kilsime vis aukštyn į juodą žvaigždėtą dangų tik paukščiai ten mus pasieks mes klyksime jų balsais mes mosime sparnais tai bus mūsų stiprios rankos mes skrisime aukštyn kol debesys pasibaigs aš pamenu kaip kadais visi mes į žemę kritom mes nebetikėjom tuo kad kilsime vėl aukštyn kaip bangos vandenyje...
daugybę dienų aš gyvenu tarsi sapne aš laukiu mirties kuri kada nors ateis pas mane ir aš nežinau nieko daugiau...
aš tave pažinau kažkuriame sapne matėmės jau prieš tai tik nesakyk kad ne toj pačioj erdvėj ne tam pačiam laike...
vieną gražų ankstyvą rytą pabudau ir ilgai žiūrėjau į sieną kal pro miglą pamačiau laikrodį kabantį ten jis kažkaip keistai tiksėjo ne į ritmą vis tiksėjo kas gi jam atsitiko išėjau ieškoti atsakymo o tiktai muzika stabdo laiką keičia žodį o tiktai muzika tiktai muzika viena užlipau ant aukšto stataus...
aš per tamsą einu ryto link begalybė pasaulių aplink aš jų nematau bet jaučiu kad jie čia neregimos rankos jos...
pokalbis telefonu per naktį iki ryto atšalusi kava ant stalo gaisras viduje tai bandymai įrodyt sau kad nieko neįvyko karščiuojančių...
tau reikalingos draugo akys kurios tau niekad nemeluoja tu sapnavai kad švelnios rankos kalnų gėles tau dovanoja tu nežinai šiltesnio žodžio už tą kurį išgirsti nori tu nematei gražesnio veido už tą kur tau nusišypsojo… bet tu verki kiekvieną naktį nes tai ne jis šalia užmigo tu dovanoji savo meilę...
