aš per tamsą einu ryto link begalybė pasaulių aplink aš jų nematau bet jaučiu kad jie čia neregimos rankos jos...
vieną gražų ankstyvą rytą pabudau ir ilgai žiūrėjau į sieną kal pro miglą pamačiau laikrodį kabantį ten jis kažkaip keistai...
aš bėgau tolyn nuo tavęs tam kad būčiau arčiau aš bėgau nuo melo kur tavo veide mačiau kuprinė už mano pečių dievas viduje nebuvo žvaigždės nei vienos visame danguje žinojau kad didelis miestas kažkur priešaky bet nejaučiau jo nes rytas dar buvo toli aš bėgau laimingas nusprendęs palikt tave nebuvo...
Tu nieko dar nepažinai Net vėjo lakstančio laukuos Tu net nebandei išgirst jo kalbos Jam ranką ištiesk jis tave sušukuos...
bandai sau meluoti bet viską išduoda tirpstantis sniegas tavo delne tu nori įrodyt kad viskas vienoda kad tobulą meilę matai...
aš galiu suprast ką tu man sakai aš girdžiu žodžius skambančius keistai aš galiu matyt tai ką tu matai aš turiu akis matančias naujai aš galiu paliest aš turiu rankas aš turiu dantis aš galiu įkast aš turiu batus aš galiu išeit aš turiu pirštus aš galiu pro juos žiūrėt...
aš tave pažinau kažkuriame sapne matėmės jau prieš tai tik nesakyk kad ne toj pačioj erdvėj ne tam pačiam laike...
Tą vakarą tamsų aš ant stogo lipau Norėjau išvysti ką seniai užmiršau Norėjau pajusti svaigų orą dangaus Nuo jo užsimerkt...
tą vakarą tamsų aš ant stogo lipau norėjau išvysti ką seniai užmiršau norėjau pajusti svaigų orą dangaus nuo jo užsimerkt ir saves paklaust klausyk žmogau klausyk nenusisuk ko ieškai čia vaikystė baigės juk dar būdamas vaikas aš užlipdavau čia ir kojas nukaręs svajojau nakčia džiaugiaus kad esu tai arti prie...
šitas keistas pasaulis verčia mane amžinai ieškoti vilties nesibaigiantis triukšmas verčia mane amžinai ieškoti tylos vandenyje šaltam vandeny begalinė ramybė...
šalta čia kaip ir jų akyse ir tamsu čia tarp mūsų visų aš atsimenu saulės dienas giedrą dangų ir meilės...
tavo nekaltybė man atvėrė vėl akis į saulę tavo nekaltybė lyg lietus išplovė užterštas mintis tavo nekaltybė šį pasaulį man parodė vėl iš naujo tavo nekaltybė atidarė užsitrenkusias duris vieną kartą Paryžiuj svaičiojau apie tave vieną kartą Paryžiuj rytui nušvitus lange tu sugriovei viską ir po to vėl viską pastatei...
