“Juo daugiau bus pralieta krikscionisko kraujo, juo geriau augs duona musu zemeje” Dunda zeme, staugia vejas As, nuozmus mirties skelbejas...
O
atsitiktinis
Ragaudami kraujo raudonus lasus Is naujo atgyja ginklai Pabunda, prisikelia karo vadai Uzstaugia isalke vilkai… Vytie! pusk ragan! Kviesk visus...
Į Žirmūnus palydėki Kai užges langai visi Palydėk ir neskubėki Mes nueisim be taksi Nors į Žirmūnus taip toli Abu mes ėjom palengva Naktis šviesi, naktis tyli Svaigino, sukosi galva Vedei į tolimas šalis Nešei į gintaro pilis O mano mielas vienąsyk Kaip myli žmonės, pasakyk Į Žirmūnus jis lydėjo...
https://youtube.com/watch?v=FDZOsslenwE Ant melsvo ežero bangų Laivelis supos be irklų O tu sėdėjai prie manęs Ir skynei vandens lelijas Praėjo metai...
Greičiau, greičiau, nebijok gyventi, Aukščiau, aukščiau, nebijok sudegti. Greičiau, greičiau, nebijok gyventi, Aukščiau, aukščiau! Aš nežinau, kodėl pasaulis toks keistas...
https://youtube.com/watch?v=KfrXgy1cO4I Man reikia tavo artumos Ir tavo linksmo juoko Nes jau seniai nebėr žiemos Kaštonai jau išsprogo Toks metas, tu pati žinai Sapnai keisti Dalina laimę dovanai Pavasariniai sapnai Upeliai skamba sidabriniai Ir skamba vyturiai Ir tavo rankos lyg sparnai Pečius man apkabina O tu ateik, ateiki Nes...
Žaizdos negyja, nes nėra vilties sugrįžti namo, Kalbos netyla, sėjančios baimę kario galvoj. Svetimas kraštas, tolimas kelias, žemė juoda, Mūšis...
Mirtis padovanojo man šešetą lentų, O aš malūno sparną pasidariau iš jų (pasidariau iš jų) Mirtis man duobę iškasė ir...
Taip ramu ir taip gera pabūti su ja Įsileidau aš ją ir užmigom drauge Į langą tąsyk beldės tyla Plunksna ant žemės krenta žaibo trenksmu Tyliai, bet aiškiai kalba tamsa Širdis, girdžiu, mano vis dar gyva Tyla nėra amžina Paskęst galim joje (giliai, giliai) Prieik ir pažadinki ją ramiai Tyla...
Kai po namus šešėliu slenka vienuma, Nerimo balsas kalbina mane. Aš viską suprantu, bet maža to: Kas man tave pakeis...
Kas mane islaisvino, išdrįso pazadint is miego gilaus? Ne veltui tikriausiai zinojot, ka gausit. Ko mane isjudinot? Galingi kalnai suvirpejo,...
Ten, kur saulė leidžias vakaruos, kur Prūsų giminės Pavargusios kovot su kryžių nešančiais šunim, Krito Pamedė, Galinda, Barta, gynės Semba Ir Notanga sukilimais šlavė vokiečių pilis. Penkiasdešimt metų kovės narsiai, nenurimo Karo būgnas, plakt širdis, kerštu liepsnojantys ginklai, Teks palikt tėvų žemes ir pažadą sugrįžt, ugnim Išdegint tai, kas svetima,...
