Tu skęsi mano kūno vandenyne Tu jausi tarsi kas mintis supynė Tu neberasi niekada jau kranto Nes su manim jo...
Ragaudami kraujo raudonus lasus Is naujo atgyja ginklai Pabunda, prisikelia karo vadai Uzstaugia isalke vilkai… Vytie! pusk ragan! Kviesk visus...
Ten, kur saulė leidžias vakaruos, kur Prūsų giminės Pavargusios kovot su kryžių nešančiais šunim, Krito Pamedė, Galinda, Barta, gynės Semba Ir Notanga sukilimais šlavė vokiečių pilis. Penkiasdešimt metų kovės narsiai, nenurimo Karo būgnas, plakt širdis, kerštu liepsnojantys ginklai, Teks palikt tėvų žemes ir pažadą sugrįžt, ugnim Išdegint tai, kas svetima,...
Kas mane islaisvino, išdrįso pazadint is miego gilaus? Ne veltui tikriausiai zinojot, ka gausit. Ko mane isjudinot? Galingi kalnai suvirpejo,...
Ir vėl į mūšį traukiant mūs ginklai nerimsta; Tik priešo kraujas gali pergalę nulemt, Kovoj gyvenimas akimirksniu pavirsta Auka Seniems...
Ieskokite senio gudraus, Kuris pasakys, kada baigiasi jusu laikas. Vienintele aki primerks. Zvaigzde i gelmes pasinerusi nakti skaito. Prasideda mano ruduo. Vilku pedomis pasitinka raudonos zaizdos. Sudrumsto saltinio vanduo Parodys, ko tavo gyvenimas vertas, vertas. Maciau, kaip ilsejosi vaskas, Kaip asmenys smigo i akmeny kieta, kieta. Prisimenu tuos laikus, Kai...
Atlekia elnias virs juru vandenu. Sidabro kanopom ledus zemen skelia. Devyniaragis – dvi zvaigzdes akyse, Pazadina vejus parodo jiems kelia....
Trenks pelenais is giedro dangaus, Dunda titnago ratai, Zers kibirkstim kruvinom suliepsnos, Jo vezimas jau lekia, Puls sipuliais pasipils is...
Trys žiemos mus vedė užšalusiom upėm, Klaidino miškų gūdumoj, Vilko kantrybė į geležį vertė Dar vieną dieną išlaukt. Mes grįžtam su karo ugnim Užgrūdinti mūšiuos, praėję kliūtis, Dar dega akyse viltis, Surinkti kariauną, sušukti – Pirmyn! Mes grįžtam su karo ugnim… Rudenio burtai triskart užkerėjo Mus ženklą užkeiktą išvyst, Iš...
Sulauk, kol akmenį suskaldys daigas. Nesensta akys, amžiais stebinčios tave. Susikerta keliai ir viskas baigias. Prasideda iš naujo nesibaigianti diena....
Kuomet nutruksta kankliu stygos Ir baltinius nuspalvina vaidilos kraujas Kuomet artojas ardamas sudeginta rugiu lauka zemej randa kalavija Kuomet grizusi...
“Juo daugiau bus pralieta krikscionisko kraujo, juo geriau augs duona musu zemeje” Dunda zeme, staugia vejas As, nuozmus mirties skelbejas Vis lekiu pirmyn Ten verpetai sukuriuoja, Liepsnomis dangus gaisruoja, Ei, tolyn, tolyn! Kas cia stovi man ant tako? Tavo brolis – jis atsako… Brolis? – a, tai tu… Ir pamates...
