Nusipirkau aš sofą Ir pastačiau ją savo kambary Juodai baltai languotą Galėsim šaškėm žaisti per naktis Prie lango guli ir...
V
atsitiktinis
Vėl nebekeli ragelio, Kai tikrai nėjau iš kelio, ne, Tai ką tau parodė akys Buvo netiesa, netiesa – Buvo šaltos...
(Teksto autorius: Maironis) Kaip bangos ant marių, kaip mintys žmogaus, Taip mainos pasaulio darbai! Kur Sardės? Atėnai? Ar Rymo garsaus, Kur vyrai ar jų veikalai? O kas mano kančios? Ar tas įkvėpimas? Tie dvasios sumirgę žaibai!.. Tik kraujas sujudęs, širdies tik plakimas, Kuriems nebužilgo – kapai! Priedainis: Išnyksiu kaip dūmas,...
Ar kada sakiau tau, Koks brangus esi? Mano mintys būna Vien su tavimi. Ir galbūt aš vėl suklysiu, Bet kitaip...
Niekam tikęs (5 k.) Niekam tikęs aš esu… Kai mes susitikom – metai jau keli Visko tiek žadėjai. Aš tokia...
Ar žinai, kur mano mintys Ar žinai, ko dabar trokštu Ar žinai, kur jausmai lekia Ar žinai, kam širdis plaka Ar girdi, kaip lašas krenta Ar girdi, kaip akys verkia Ar girdi, kaip vėjas šnara Ar žinai, kodėl naktis iš proto varo Trokštu tavęs savo glėbyje Trokštu jaust...
Atsimerk, man taip labiau patinka Taip geriau matyt, kad tu šiandien laiminga A-aaa, rūke, lietuje Nusijuok, šypsena tau tinka Kai...
Pamačiau tave paplūdimy, čiki čiki pupa uoga… Metras šešiašdešimt devyni, jūros deivė bamba nuoga… Nežinau iš kur tu, iš kur...
Nuobodu man buvo kaime amžinai tupėt – Kiaules prižiūrėt, bliovimą girdėt. Nutariau tada svetur aš laimės paieškot, Užjūry sau turtą sumedžiot. Armoniką tik paėmiau ir nutariau Niekuomet neatsiskirt su ja. Liūdesy ar džiaugsme visuomet ji su manim. Armonika, kaip gera man keliauti su tavim! Bet mane Brazilija pasveikino šaltai, Visi...
Nakties šešėliuose pasiklydome miesto gatvėse Nesakyk prašau, nesakyk jokių žodžių man daugiau Mintimis kalbėk, atrakink spynas, lūpomis paliesk Atgaivink žaizdas,...
(žodžiai: Algimantas Baltakis) Tu viską, o viską seniai pamiršai, Ne praveri vartų, laiškų nerašai, Sugriauk visus tiltus, kelius išardyk, Vien...
niekados negaliu niekada aš pamiršt akmenuotoj pašlaitėj suknute apnešiota prasta apsivilkusios stovi eglaitės nuo mažens draugavau aš su ja ji mane ir mylėjo, ir glaudė bet aš kaltas jaučiuosi, deja ar atleis ji man senąją skriaudą? ir pamiršt negaliu niekada tos, kuri mylėjo suknute apnešiota prasta ar atleis ji man...
