Vasarą organizmas reikalauja gerokai daugiau skysčių – karštis, aktyvesnis laisvalaikis ar fizinis krūvis lemia spartesnį jų netekimą. Stokodamas skysčių kūnas dažniausiai siunčia aiškius signalus, kurių jokiu būdu negalima ignoruoti.
Patarimai
Rubrikoje “Patarimai” rasite naudingus patarimus įvairioms gyvenimo sritims – nuo sveikatos priežiūros iki namų tvarkymo. Ekspertų rekomendacijos padės efektyviau spręsti kasdienius iššūkius ir pagerinti gyvenimo kokybę. Sužinokite, kaip lengvai įgyvendinti mažus pokyčius, kurie duos didelės naudos!
Seniausias
Vasarą šiltnamis gali tapti tikru pomidorų rojumi – šilta, šviesu, apsaugota nuo lietaus ir vėjo. Tačiau kai lauke temperatūra pakyla iki +28 ar +30 laipsnių, viduje situacija pasikeičia labai greitai.
Agurkai – vienos mėgstamiausių vasaros daržovių, tačiau kartu ir vieni jautriausių šiltnamio bei daržo augalų. Atrodo, dar vakar daigai buvo sodriai žali, augo sparčiai, leido naujus lapus ir mezgė pirmuosius agurkėlius, o šiandien jau matyti gelsvos dėmės, blyškūs lapų kraštai ar net visai pageltę apatiniai lapai. Tokia situacija dažnam augintojui kelia nerimą: ar agurkams trūksta maisto medžiagų, ar jie peršalo, ar užpuolė liga?
Rožės – vienos gražiausių sodo puošmenų, tačiau jas labai mėgsta ne tik žmonės. Vos tik augalai pradeda leisti jaunus ūglius ir krauti pumpurus, ant jų dažnai pasirodo amarai. Iš pradžių jų būna vos keli, bet po kelių dienų visas ūglis gali būti aplipęs smulkiais žaliais, juodais ar pilkšvais vabaliukais. Tada rožių lapai ima riestis, pumpurai deformuojasi, o augalas atrodo nusilpęs.
Sukirmiję obuoliai – viena dažniausių sodininkų problemų. Iš išorės vaisius gali atrodyti beveik sveikas, tačiau prapjovus matyti ruda landa, trupiniai, pažeistos sėklos, o kartais – ir pats vikšras. Dažniausiai dėl to kaltas obuolinis vaisėdis – vienas žalingiausių obelų ir kriaušių kenkėjų.
Odos patamsėjimas tam tikrose kūno vietose yra dažna problema, su kuria susiduria įvairaus amžiaus žmonės. Dažniausiai tamsesnės dėmės ar plotai pastebimi pažastyse, bikinio zonoje, kirkšnyse, ant alkūnių, kelių ar kaklo.
Žagsėjimas dažniausiai prasideda netikėtai ir gali užklupti pačiu netinkamiausiu metu - per pokalbį, valgant, dirbant ar ilsintis. Nors paprastai jis nėra pavojingas ir dažnai praeina savaime, kartais norisi jį sustabdyti kuo greičiau. Žagsėjimas atsiranda dėl nevalingų diafragmos susitraukimų, o dauguma trumpalaikių atvejų praeina be gydymo.
Daugelis daržininkų, pamatę tarp daržovių besidriekiančią žemą, sultingais lapeliais pasipuošusią žolę, nedvejodami ją išrauna. Atrodo - dar viena įkyri piktžolė, kuri atima vietą, šviesą ir maisto medžiagas iš pomidorų, agurkų ar salotų. Tačiau neskubėkite: labai gali būti, kad jūsų lysvėje auga daržinė portulaka.
Daugelis yra tai darę bent kartą: pamato mažą pelėsio taškelį ant duonos, sūrio, uogienės ar vaisiaus, nupjauna pažeistą vietą ir ramiai valgo likusią dalį. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo logiška — juk pelėsis matomas tik vienoje vietoje. Tačiau maisto saugos specialistai įspėja: matomas pūkelis dažnai yra tik paviršius, o tikroji problema gali slypėti gerokai giliau.
Cepelinai – vienas tų patiekalų, kuriam neužtenka vien tik gero įdaro ar skanaus padažo. Didžiausia sėkmės paslaptis slypi bulvėse.
Klausimas, į kurią pusę reikia maišyti sriubą — prieš ar palei laikrodžio rodyklę — iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keistas ar net juokingas. Juk sriuba nėra sudėtingas mechanizmas, kuriam reikėtų tiksliai nustatytos krypties. Dažniausiai žmogus tiesiog paima šaukštą, pamaišo, paragauja ir valgo. Vis dėlto šis kasdienis veiksmas slepia daugiau, nei gali atrodyti: čia susipina patogumas, įprotis, rankos judesiai, kulinarinė praktika ir net šiek tiek fizikos.
Dažnas iš mūsų yra susidūręs su problema, kai net neseniai išskalbtas rankšluostis skleidžia nemalonų kvapą, yra kietas ar greitai praranda savo sugeriamąsias savybes. Kodėl taip nutinka?
