Peržengus 40 metų ribą daugelis moterų pradeda pastebėti, kad menstruacijos keičiasi. Ciklas tampa trumpesnis ar ilgesnis, kraujavimas – gausesnis arba, priešingai, menkesnis, atsiranda tepliojimas ar stipresni PMS simptomai.
Sveikata
Sveikata – tai rubrika moterims, kurios nori rūpintis savijauta atsakingai ir ilgalaikėje perspektyvoje. Čia dalinamės patikima informacija apie mitybą, fizinį aktyvumą, emocinę pusiausvyrą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Remiamės specialistų rekomendacijomis, mokslo žiniomis ir praktine redakcijos patirtimi.
Šioje kategorijoje rasi aiškius patarimus, kaip stiprinti organizmą, išvengti dažnų negalavimų ir palaikyti gerą savijautą skirtingais gyvenimo etapais. Jei ieškai ne sensacijų, o patikrintų sprendimų, rubrika „Sveikata“ taps patikimu pagalbininku tavo kasdienėje rutinoje.
Naujausias
Daugelis moterų yra girdėjusios apie PMS – priešmenstruacinį sindromą. Tačiau gerokai rečiau kalbama apie PMDD (priešmenstruacinį disforinį sutrikimą) – kur kas sunkesnę, gyvenimo kokybę smarkiai veikiančią būklę, kuri neretai lieka neatpažinta arba supainiojama su depresija, nerimu ar „emociniu jautrumu“.
Ilgesnės nei įprasta menstruacijos kelia nerimą, tačiau ne visada reiškia rimtą problemą. Svarbiausia – suprasti, kur baigiasi normos ribos ir kada jau reikėtų kreiptis į specialistą.
Menstruacijos nėra tik mėnesinis nepatogumas. Jos – vienas aiškiausių moters organizmo būklės rodiklių. Kai mėnesinės keičiasi, tampa neįprastos ar sunkiai pakeliamos, kūnas dažnai bando pasakyti, kad kažkas ne taip.
Gausios menstruacijos daugeliui moterų atrodo kaip „tiesiog toks organizmas“. Tačiau mediciniškai per gausus kraujavimas nėra norma, ypač jei jis kartojasi ir pradeda daryti įtaką kasdieniam gyvenimui.
Menstruacijų ciklas laikomas vienu svarbiausių moters sveikatos rodiklių. Tačiau realybėje ne visų moterų ciklas yra „kaip laikrodis“.
Kasmet vis daugiau vyresniojo amžiaus žmonių susiduria su regėjimo sutrikimais, kurių priežastis ‒ katarakta.
Pajutęs pilvo pūtimą ar viduriavimą, dažnas pirmiausia bando prisiminti, ką neseniai valgė. Tačiau simptomai gali būti susiję ne su paskutiniu, o su dieną prieš valgytu maistu, nes skirtingai nuo alergijos, maisto netoleravimo simptomai dažnai pasireiškia pavėluotai.
Minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, vasario 4 d., specialistai atkreipia dėmesį į nerimą keliančią tendenciją – kai kurios onkologinės ligos vis dažniau diagnozuojamos jaunesniems žmonėms.
Nuo 2026 m. Lietuvos gyventojai jau gali atsiimti dalį sukauptų lėšų iš antrosios pensijų pakopos fondų. Naujausi tyrimai rodo, kad reikšminga dalis šių lėšų bus skiriama sveikatai – ypač dantų gydymui. Gydytojai pastebi, kad visuomenėje stiprėja požiūris į sveikatą kaip į ilgalaikę vertybę ir prasmingą investiciją.
Onkologines ligas vis dar lydi daug mitų, o su jomis – ir baimių, trukdančių laiku pasitikrinti pas gydytoją. Vasario 4-oji – Pasaulinė kovos su vėžiu diena – yra priminimas, jog onkologinė liga – išties keičianti gyvenimą, bet ne mirties nuosprendis.
Praėjusią savaitę toliau daugėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 infekcijomis, dešimt žmonių mirė, beveik 350 asmenų paguldyti į ligonines, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
