Kai sodą ar daržą užpuola amarai, daugelis griebiasi purškalų, chemijos ir kitų „greitų“ sprendimų. Tačiau gamta jau seniai turi savo metodą, kaip su šiais kenkėjais susidoroti – tereikia pažinti naudingus vabzdžius, ypač boružes, kurios minta amarais ir kitais minkštakūniais kenkėjais.
daržas
atsitiktinis
Kavos tirščiai ir bananų žievės dažniausiai atsiduria šiukšlių kibire. Tačiau šios buitinės atliekos – tikras lobis jūsų daržui ir gėlynui! Jos praturtina dirvą maistinėmis medžiagomis, gerina jos struktūrą ir net padeda apsaugoti augalus nuo kenkėjų. Norite daržininkauti tvariau ir pigiau?
Jeigu rytais darže randi nagraužtas salotas, skylėtas cukinijų ar kopūstų lapus, o ant takelio – blizgius gleivių pėdsakus, tikėtina, kad tavo sodą okupavo šliužai.
Ne paslaptis, kad sodininkystėje vis dažniau naudojami ne tik tradiciniai metodai, bet ir netikėti, buityje įprasti produktai. Vienas iš tokių – aspirinas.
Pomidorų sprogimas (skilinėjimas) dažniausiai susijęs su drėgmės svyravimais bei netolygiu augimo tempu. Tai nėra liga ar kenkėjų pažeidimas – tai fiziologinė reakcija į netinkamas augimo sąlygas.
Daržininkystė – vėl madinga. Namuose užsiauginti sultingų pomidorų, traškių agurkų ar spalvingų paprikų trokšta ir tie, kurie neturi noro patys daiginti sėklų ar gyvena bute be savo sklypo.
Nors vasara po truputį ritasi į pabaigą, daržo sezonas tikrai dar nesibaigia. Rugpjūtis – tai puikus metas antrajai sėjai, ypač jei turite laisvų lysvių po nuimtų agurkų, salotų ar ankstyvų bulvių derliaus.
Skruzdėlės – tai vienos atkakliausių ir labiausiai prisitaikančių vabzdžių. Nors nedidelė jų kolonija gali pasirodyti visai nepavojinga, tačiau išplitusios skruzdėlės darže neretai tampa tikru galvos skausmu.
Daugiau jokio turinio