1. Per mažas kalorijų kiekis

Dažna klaida – itin ribota dieta tikintis greito rezultato. Tačiau per mažas kalorijų kiekis siunčia organizmui signalą „išgyvenimo režimui“ – tada jis pradeda taupyti energiją, sulėtėja medžiagų apykaita, o riebalai „kaupiami ateičiai“.

Ką daryti?
Subalansuokite mitybą. Moterims rekomenduojama suvartoti ne mažiau nei 1200–1400 kcal per dieną, vyrams – bent 1600–1800 kcal (priklausomai nuo fizinio aktyvumo).

2. Per mažai baltymų

Baltymai – būtini ne tik raumenų augimui, bet ir aktyviai medžiagų apykaitai. Jie ilgiau virškinami, todėl sudegina daugiau kalorijų. Be to, pakankamas baltymų kiekis padeda išlaikyti raumeninę masę, o raumenys sudegina daugiau energijos nei riebalai – net ramybės būsenoje.

Kur jų gauti?

• Kiaušiniai, liesa mėsa, žuvis
• Ankštinės daržovės
• Varškė, graikiškas jogurtas
• Lęšiai, avinžirniai, tofu

3. Maistas nereguliariais intervalais

Ilgos pertraukos tarp valgymų arba praleidžiami pusryčiai trikdo cukraus kiekį kraujyje ir siunčia signalą organizmui „kaupti riebalus“. Be to, persivalgymas vakare tampa beveik neišvengiamas.

Ką daryti?
Valgykite kas 3–4 valandas. Pusryčiai – būtini! Net ir lengvas užkandis ryte aktyvuoja medžiagų apykaitą visai dienai.

4. Per mažai vandens

Net 60 % mūsų kūno sudaro vanduo, o jis būtinas visiems medžiagų apykaitos procesams. Dehidratacija lėtina organizmo darbą, gali sukelti nuovargį, galvos skausmus ir lėtesnį kalorijų deginimą.

Kaip išvengti?
Gerkite bent 6–8 stiklines vandens per dieną. Jei sunku prisiminti – laikykite vandens butelį šalia darbo vietos ar virtuvėje.

5. Per daug cukraus ir rafinuotų angliavandenių

Perteklinis cukrus ir balti miltai – dažnas kaltininkas sulėtėjusios medžiagų apykaitos. Jie greitai pakelia cukraus lygį kraujyje, po kurio seka staigus nuosmukis, energijos stoka ir noras užkandžiauti vėl.

Ką keisti?
Rinkitės pilno grūdo produktus: rudus ryžius, grikius, bolivinę balandą. Saldumynus keiskite šviežiais vaisiais, datulėmis ar riešutais.

6. Nepakankamas geležies, jodo ir vitamino D kiekis

Šie mikroelementai daro didelę įtaką medžiagų apykaitai. Geležis ir jodas svarbūs skydliaukės veiklai, kuri reguliuoja organizmo „variklį“. Vitamino D trūkumas gali sulėtinti riebalų skaidymą.

Ką daryti?

• Valgykite daugiau lapinių daržovių, kiaušinių, jūros gėrybių
• Pasitikrinkite vitamino D lygį kraujyje
• Žiemą ir rudenį apsvarstykite papildų vartojimą, pasitarę su gydytoju

7. Nuolatinės dietos ir „jo-jo“ efektas

Dažni svorio svyravimai, kai laikomasi griežtų dietų, o po jų – grįžtama prie senų įpročių, ilgainiui išbalansuoja medžiagų apykaitą. Organizmas tampa vis „atsargesnis“, ima deginti mažiau energijos.

Ką rinktis vietoj dietų?
Subalansuotą mitybą, kuri taptų gyvenimo būdu. Mažiau streso, daugiau kokybiško maisto, saikingas požiūris – tai ilgalaikiai sveikatos raktai.

The post Mitybos klaidos, kurios sulėtina medžiagų apykaitą: kaip jų išvengti? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kodėl alkoholis „kenkia“ figūrai?

Alkoholis turi beveik tiek pat kalorijų, kiek riebalai – 7 kcal viename grame, kai tuo tarpu baltymai ir angliavandeniai turi po 4 kcal. Be to, alkoholis:

• Sustabdo riebalų deginimą – organizmas pirmiausia skaido alkoholį, o ne kaupia ar degina kitus energijos šaltinius.
• Skatina apetitą – po kelių taurių dažnai atsiranda noras užkandžiauti sūriais, keptais ar rieštais produktais.
• Sulėtina medžiagų apykaitą – ypač jei alkoholio vartojama dažnai.
• Neturi jokių maistinių medžiagų – tik kalorijos.

Kiek kalorijų turi populiariausi gėrimai?

Alaus bokalas (500 ml): apie 200–250 kcal

Lengvas alus turi apie 40–50 kcal/100 ml, tačiau viena puslitro stiklinė – tai jau solidi kalorijų dozė. Tamsus ar stipresnis alus gali turėti dar daugiau.

Raudono ar balto vyno taurė (150 ml): apie 120–140 kcal

Saldus vynas turi daugiau kalorijų nei sausas, o putojantis – mažiau nei raudonas.

Degtinė, viskis ar romas (50 ml): apie 110–120 kcal

Distiliuoti gėrimai turi daug kalorijų vienoje porcijoje, o jų poveikis figūrai dar sustiprėja, jei maišomi su saldžiais gėrimais (pvz., limonadais ar sultimis).

Kokteiliai (pvz., mojito, margarita, pina colada): apie 200–400 kcal

Kalorijų kiekis priklauso nuo sudedamųjų dalių: sirupų, cukraus, sultinių ir t. t. Pavyzdžiui, pina colada – vienas kaloringiausių gėrimų dėl kokosų kremo ir romo.

Šampanas (100 ml): apie 80–90 kcal

Vienas iš „lengvesnių“ variantų, jei pasirenkate brut ar sausą šampaną.

Alkoholis ir svorio metimas: kas svarbu?

❌ Nepasitikėkite „lengvais gėrimais“

Net mažos alkoholio porcijos per savaitę gali stabdyti svorio metimą – ypač jei jos virsta reguliariu įpročiu.

✅ Gerkite lėtai ir atsakingai

Lėtai geriami gėrimai padeda išvengti perteklinio vartojimo ir sumažina potraukį užkandžiams.

✅ Rinkitės „sausą“ alkoholį

Sausas vynas, grynas stiprusis gėrimas (be cukraus ar saldiklių), šampanas – turi mažiau kalorijų nei saldūs ar kreminiai kokteiliai.

✅ Gerkite vandenį tarp gėrimų

Tai padeda ne tik palaikyti hidrataciją, bet ir sumažina suvartojamą alkoholio kiekį bei apsaugo nuo ryto pagirių.

O kaip emocinė pusė?

Alkoholis dažnai susijęs su emociniu valgymu – pasilepinus vienu gėrimu, norisi „paleisti vadeles“ ir maisto srityje. Taip pat alkoholis gali veikti sprendimų priėmimą – todėl po vakarėlio dažnas apsilankymas greito maisto restorane tampa norma.

Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie reguliariai vartoja alkoholį, vidutiniškai per savaitę suvartoja 1000–2000 kcal daugiau nei nevartojantys.

Alkoholis – tai ne tik socialinis atributas, bet ir rimtas figūros priešas, jei nesame sąmoningi. Norint išlaikyti svorį ar sėkmingai lieknėti, svarbu žinoti, ką geriame, kiek ir kaip dažnai. Nereikia visiškai atsisakyti mėgstamo vyno ar alaus, tačiau protingas pasirinkimas ir saikas – geriausi sąjungininkai sveikai gyvensenai.

The post Kiek kalorijų turi populiariausi alkoholiniai gėrimai ir kaip jie veikia figūrą? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Supraskite, kodėl skaičiuojate kalorijas

Kalorijų skaičiavimas padeda:

• Suprasti savo mitybos įpročius: sužinosite, kiek energijos gaunate iš maisto.
• Pasiekti tikslus: tai puikus būdas reguliuoti svorio metimą, palaikymą ar didinimą.
• Ugdyti sąmoningumą: pradėsite geriau suprasti, kokie maisto produktai suteikia daug energijos ir kokie yra mažiau kaloringi.

Motyvacijos patarimas: paverskite tai įdomiu savęs pažinimo procesu, o ne griežta taisykle.

2. Nustatykite savo kalorijų poreikį

Kiek kalorijų reikia per dieną, priklauso nuo jūsų amžiaus, lyties, svorio, ūgio ir aktyvumo lygio.

• Bazinis metabolizmo greitis (BMR): tai energija, kurią jūsų kūnas sunaudoja gyvybiniams procesams palaikyti.
• Kalorijų poreikio skaičiuoklės: naudokite internetines skaičiuokles arba programas, kurios padės nustatyti jūsų dienos kalorijų poreikį.

Patarimas: pavyzdžiui, jei norite numesti svorio, sumažinkite savo kalorijų suvartojimą 300–500 kalorijų per dieną.

3. Naudokite kalorijų skaičiavimo programas

Modernios technologijos palengvina kalorijų skaičiavimą. Naudokite populiarias programas, tokias kaip:

• MyFitnessPal
• Lose It!
• Cronometer

Šios programos leidžia greitai įvesti maisto produktus, sekti jų kalorijas ir netgi matyti makroelementų sudėtį.

Motyvacijos patarimas: nustatykite priminimus programėlėje – tai padės išlikti nuosekliems.

4. Planuokite savo valgymus

Mitybos planavimas padeda išvengti impulsyvių sprendimų ir per didelio kalorijų suvartojimo.

• Pasiruoškite maistą iš anksto: susiplanuokite pusryčius, pietus ir vakarienę.
• Apsipirkimo sąrašas: sudarykite sąrašą produktų, kurie atitinka jūsų kalorijų tikslus.

Motyvacijos patarimas: leiskite sau retkarčiais pasimėgauti mėgstamu patiekalu – tai sumažins norą „nusižengti“ ir padės išlaikyti balansą.

5. Neapsunkinkite proceso

Viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės praranda motyvaciją, yra per didelis dėmesys detalėms. Kalorijų skaičiavimas neturi būti tobulas.

• Skaičiuokite apytiksliai: nebūtina tiksliai žinoti kiekvienos kalorijos. Pavyzdžiui, jei valgote obuolį, neskaičiuokite iki gramo – vidutinio dydžio obuolys turi apie 90 kalorijų.
• Nepersistenkite su svėrimu: jei matote bendrą progresą, nepergyvenkite dėl smulkių nukrypimų.

Motyvacijos patarimas: priimkite tai kaip įrankį, o ne griežtą taisyklę.

6. Fokusuokitės į kokybę, o ne tik į kalorijas

Nors kalorijos yra svarbios, ne mažiau svarbi yra maisto kokybė.

• Rinkitės pilnaverčius produktus: daržovės, vaisiai, pilno grūdo produktai ir liesi baltymai suteikia ilgalaikę energiją.
• Venkite tuščių kalorijų: greitas maistas, saldainiai ir gazuoti gėrimai gali turėti daug kalorijų, tačiau mažai naudingų medžiagų.

Patarimas: jūsų mityba turi būti ne tik kalorijų balanso, bet ir sveikos gyvensenos pagrindas.

7. Stebėkite pažangą

Svorio metimo ar palaikymo kelionė – tai procesas, o ne greitas tikslas. Reguliariai stebėkite savo pažangą.

• Naudokite užrašus: užsirašykite savo kalorijų suvartojimą ir kūno svorio pokyčius.
• Atminkite, kad svoris svyruoja: dėl skysčių kiekio ar kitų veiksnių svoris gali keistis kasdien. Fokusuokitės į ilgalaikes tendencijas.

Motyvacijos patarimas: švęskite mažus pasiekimus – tai padės išlikti motyvuotiems.

8. Sukurkite palaikymo sistemą

Ieškokite draugų ar bendraminčių, kurie taip pat skaičiuoja kalorijas ar siekia panašių tikslų. Palaikymas padeda išlikti motyvuotam.

• Pasidalinkite patirtimi: dalinkitės receptais, progresu ir iššūkiais.
• Sekite socialinę žiniasklaidą: įkvepiančios istorijos ir bendruomenės gali padėti išlikti kelyje.

The post Kaip skaičiuoti kalorijas ir neprarasti motyvacijos? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Granola

Granola dažnai laikoma sveiku pasirinkimu, nes ji gaminama iš avižų, riešutų ir sėklų, tačiau daugelis granolų turi neįtikėtinai daug kalorijų ir cukraus. Dažnai granola papildoma medumi, sirupu, šokoladu ar džiovintais vaisiais, kurie padidina jos cukraus kiekį. Nors granola yra puikus skaidulų ir naudingųjų riebalų šaltinis, ji gali turėti daugiau kalorijų nei saldainiai ar kiti saldūs užkandžiai.

Kaip pasirinkti sveikesnę alternatyvą?
Rinkitės granolas su mažiau cukraus arba pasigaminkite ją patys namuose, sumažindami saldiklių kiekį ir kontroliuodami ingredientus. Valgykite mažesnes porcijas ir derinkite granolą su natūraliu jogurtu arba vaisiais.

2. Veganiški ir be glitimo pagaminti produktai

Pastaruoju metu populiarėja veganiški ir be glitimo pagaminti produktai, kurie dažnai laikomi sveiku pasirinkimu. Tačiau daugelis šių produktų yra stipriai perdirbti ir kupini rafinuotų angliavandenių bei riebalų, kad kompensuotų skonio trūkumą. Jie gali turėti daugiau kalorijų nei įprasti produktai, ypač jei sudėtyje yra daug augalinių aliejų, krakmolo ar cukraus.

Kaip pasirinkti sveikesnę alternatyvą?
Rinkitės natūralius ir minimaliai perdirbtus produktus, pvz., daržoves, pilno grūdo gaminius arba grynus augalinius baltymus. Atidžiai skaitykite sudedamųjų dalių etiketes ir pasirinkite produktus be pridėtinio cukraus ir perdirbtų aliejų.

3. Džiovinti vaisiai

Džiovinti vaisiai atrodo puikus sveikas užkandis, tačiau juose dažnai slepiasi didžiulis cukraus ir kalorijų kiekis. Nors džiovinti vaisiai yra puikus vitaminų ir skaidulų šaltinis, jų porcijos dydis gali būti labai mažas dėl sumažėjusio vandens kiekio, o tai reiškia, kad lengva suvalgyti per daug kalorijų per vieną sėdėjimą. Be to, kai kurie džiovinti vaisiai yra papildyti cukrumi ar sirupais, kurie dar labiau padidina jų kalorijų kiekį.

Kaip pasirinkti sveikesnę alternatyvą?
Rinkitės nesaldintus, natūraliai džiovintus vaisius ir ribokite jų porcijos dydį. Venkite perdirbtų džiovintų vaisių, kurie yra padengti cukraus sirupais, ir rinkitės šviežius vaisius, kurie turi mažiau kalorijų.

4. Riešutų sviestas

Riešutų sviestas, pavyzdžiui, žemės riešutų ar migdolų sviestas, yra sveikas riebalų šaltinis ir turi daug baltymų. Tačiau jis taip pat yra labai kaloringas produktas. Viename šaukšte riešutų sviesto gali būti iki 100–200 kalorijų, todėl lengva suvalgyti daugiau, nei tikėjotės. Be to, kai kurie riešutų sviestai turi pridėtinio cukraus ar aliejų, kurie dar labiau padidina kalorijų kiekį.

Kaip pasirinkti sveikesnę alternatyvą?
Rinkitės natūralius riešutų sviestus be pridėtinio cukraus ir aliejų. Valgykite saikingai – laikykitės mažų porcijų ir derinkite su vaisiais arba pilno grūdo duona, kad gautumėte naudingųjų medžiagų be perteklinių kalorijų.

5. Smoothie ir sultys

Sveikieji kokteiliai (smoothie) ir sultys dažnai laikomi puikiu būdu gauti vaisių ir daržovių porcijas, tačiau daugelyje šių gėrimų gali būti netikėtai daug kalorijų ir cukraus. Smoothie gali būti gaminami su vaisiais, jogurtu, riešutų sviestu, sėklomis ar medumi, o tai sukuria gėrimą, kuris gali turėti daugiau kalorijų nei pilnavertis valgis. Komercinės sultys dažnai praranda daug skaidulų, todėl jų cukraus kiekis pakyla, o sotumo jausmas sumažėja.

Kaip pasirinkti sveikesnę alternatyvą?
Jei gaminate smoothie namuose, kontroliuokite ingredientų kiekį – ribokite vaisių ir saldiklių kiekį, pridėkite daugiau daržovių, kaip špinatai ar salierai, ir naudokite vandenį ar augalinį pieną vietoje vaisių sulčių. Rinkitės nesaldintas šviežiai spaustas sultis arba valgykite visus vaisius vietoje jų sulčių.

The post 5 produktai, kurie jūsų nuomone yra sveiki dietoms, tačiau iš tiesų yra kalorijų bomba appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Apkūnių žmonių pasaulyje kasmet vis daugėja ir mokslininkai susidomėjo, ar ši aktuali problema nėra susijusi su kokiomis nors kitomis priežastimis, išskyrus tinginystę ir potraukį kenksmingam maistui. Jų įtarimai pasitvirtino: pasirodo, polinkis kaupti papildomus kilogramus iš tikrųjų egzistuoja. Negana to, jis pakankamai apgaulingas ir galintis paveikti skirtingus biocheminius ir fiziologinius mechanizmus.

Kai mūsų genai „lūžta“/stringa

Pilną „juodraštinę“ žmogaus genomo šifruotę mokslininkai turėjo 2001-aisiais metais. Nuo to laiko chromosomose jie aptiko daugiau negu 60 „dalyvių“, pokyčiai kuriuose padidina riziką papilnėti.

Kartais vienas iš genų išeina iš rikiuotės (tokio tipo nutikimas vadinamas monogeniniu) sistemoje, kuri atsakinga už resursų kaupimą „atsargai“. Ši sistema nusprendžia, kiek kalorijų iš suvalgytų pietų suvartoti dabar, o kiek atidėti ateičiai ant sėdmenų ir talijos. Savo tvarką mūsų organizmo ūkvedys įvedinėja padedamas dviejų talkininkų – leptino ir melanokortino hormonų.

Leptino gamyba vyksta riebaliniame audinyje, jis dažnas vadinamas sotumo hormonu. Išsiskyręs riebalinėse ląstelėse jis keliauja tiesiai į pogumburį – tą smegenų dalį, kuri atsakinga už daugybę gyvybiškai svarbių procesų. Ten leptinas užkuria sintezę kito hormono – melanokortino, kuris nuslopina malonumo centrą smegenyse, dėl ko žmogus jaučia sotumą ir praranda susidomėjimą maistu. Kuo didesnė riebalinio audinio apimtis, tuo didesnė leptino koncentracija ir tuo mažiau norisi valgyti. Toks atbulinis ryšys reguliuoja mitybos elgseną ir neleidžia kaupti papildomų kilogramų. Tačiau esant tam tikroms mutacijoms, nusistovėjęs mechanizmas išeina iš rikiuotės: žmogus sušlamščia visą jąm prieinamą maistą ir nejaučia sotumo jausmo, net jeigu jo kelnės tuoj tuoj sprogs.

Mergina, antsvoris

Shutterstock

Valgyti, bet nejausti sotumo

Pati dažniausia paveldėto nutukimo priežastis – geno MCR4 mutacija. Jis koduoja melanokortino receptorių pogumburyje, ir jo mutavusių variantų nešiotojai arba iš viso nejaučia sotumo jausmo (tokiu atveju, nutukimas pradeda vystytis dar ankstyvojoje vaikystėje), arba jų pasisotinimo jausmas kur kas silpnesnis negu lieknų žmonių. Pati kenksmingiausia šio geno mutacijos versija atsakinga už maždaug 4 proc. visų, smarkiai išreikšto vaikų nutukimo, atvejų, o šiek tiek „nekaltesnis“ šio geno variantas būdingas maždaug 22 proc. žmonių. Jie nebūtinai yra nutukę, bet jiems kur kas sunkiau apriboti save dėl maisto.

Dar vienas lieknumui pražūtingas nukrypimas nuo normos vyksta leptino LEP gene, dėl ko hormonas neišsiskiria taip, kaip turėtų. Kūdikiai su šia geno mutacija valgo kur kas daugiau negu priklausytų pagal amžių, o pamėginus atimti iš jų maistą, būna irzlūs ir nepatenkinti. Tokiems žmonėms nutukimas prasideda jau vaikystėje, o sulaukus maždaug 30-ies, dar prisideda ir 2-ojo tipo cukrinis diabetas. Tačiau laimei, mokslininkai rado būdą, kaip pagerinti paveldėtos medžiagų apykaitos sutrikimo reikalus: pacientams į paodį suleidžiama dirbtinai sukurto leptino, dėl ko apetitas normalizuojasi.

Iš serijos „Visos bėdos užgriuvo tuo pat metu“

Jei nutukimo priežastis – netaisyklinga kelių genų veikla tuo pat metu, kalbama apie poligeninį apkūnumą. Jis pasitaiko kur kas dažniau už monogeninį: bent kelios tavo amžiais besikūdinančios draugės turi vienų arba kitų genų nukrypimų nuo normos. Atskirai šios mutacijos milžiniškos žalos nedaro, tačiau veikdamos išvien sutrikdo medžiagų apykaitą. Genetikės-epidemiologės Elizabeth Speliotes (Mičigano Universitetas) skaičiavimais, žmogus, kurio DNR yra 104 „nepageidaujami“ genų variantai, susiję su nutukimu, vidutiniškai sveria 11 kg daugiau už tą, kuris yra 78 tokių variantų nešiotojas.

Nesėkmingų genų versijų savininkai gali stipriau jausti alkį arba kad tas jausmas praeitų, jiems reikia daugiau maisto, arba makaronai ir sausainiai jiems kelia kur kas didesnį malonumą negu įprastinių genų variantų nešiotojams, arba jų organizmai juodai dienai linkę kaupti kur kas didesnes atsargas – panašių į šiuos mechanizmus gali būti ir kur kas daugiau. Pavyzdžiui, jei kažkieno DNR „sutinkamos“ mutavusios genų DRD2 ir OPRM1 versijos, patyrę bent menkiausią stresą tokie žmonės nusiraminimo ieško šaldytuve. Genas DRD2 atsakingas už vieno iš dopamino („malonumo hormono“) receptorių formavimą, o OPRM1 koduoja opioidinį receptorių. Jis jautriai reaguoja į natūralius opiatus, kuriuos išskiria mūsų smegenys skausmo malšinimui. Paprasčiau kalbant, abu šie genai yra atsakingi už tai, kad tu jaustum malonumą, ir šio svarbaus proceso sutrikdymas sukelia fizines priklausomybes arba mitybos elgsenos sutrikimus.

Kaip lieknumą perduoti ateities kartoms

Kaip jau supratai, tavo santykiui su maistu genai turi didžiulę įtaką. Tačiau tai tik dalis paveikslo. 1980-aisiais mokslininkai aptiko, kad be DNR mūsų ląstelėse yra dar viena kontroliuojanti sistema – epigenetinė. Tai tarsi „greitojo reagavimo būrys“: priklausomai nuo išorinės terpės ji uždeda ant genų specialias „žymes“ ir taip keičia jų veiklą. Ir šis procesas įvyksta per visą vieno žmogaus gyvenimą, o ne per kelias kartas.

2015-aisiais metais mokslininkai iš kelių Danijos ir Švedijos institutų išsiaiškino štai tokį dalyką: epigenenetinis „prižiūrėtojas“ akylai seka, koks maisto kiekis yra prieinamas organizmui ir priklausomai nuo patikros rezultatų keičia medžiagų apykaitą. Mokslininkai palygino spermatozoidų DNR apkūnių ir liesų vyrų ir aptiko daugiau negu 9000 epigenetinių pakitimų, be to 274 iš jų buvo aptikti genuose, kurie reguliuoja apetitą ir mitybos elgseną. Mokslininkai labai nustebo, kai po liposakcijos skirtumų skaičius sumažėjo 1.2 karto, o praėjus metams po operacijos – beveik 2 kartus! Apkūnių žmonių epigenomai labiau supanašėjo į lieknų žmonių, o tai reiškia, kad įtakos tam tikroms DNR grandinėms dalims turėjo pats riebalinis audinys.

Mokslininkai mano, kad stambesnio sudėjimo vyrų spermatozoidai siunčia palikuonims štai tokią žinutę: „Mažyli, tavo tėtis buvo gerokai nusipenėjęs, o tai reiškia, kad aplink – pilna maisto. Mėgaukis! Maža kas gali nutikti ateityje“. Tačiau palikuonių metabolizmui dar didesnę įtaką turi motinos gyvenimo būdas ir svoris. Keliais tyrimais iškart buvo įrodyta, kad apkūnių moterų vaikams gresia didesnė nutukimo tikimybė, nors tokia rizika ženkliai sumažėjo, kai mama nėštumo metu suėmė save į rankas ir numetė svorio.

Ar įmanoma „perrašyti“ programą?

Mokslininkams akivaizdus ir dar vienas dalykas: pasirodo, „prižiūrėtojas“ pažymi skirtingus genus net ir priklausomai nuo to, kokį maistą vartojame. Atlikus vieną eksperimentą su pelėmis, kurias maitino itin riebiu maistu, vos per keletą mėnesių atsirado didžiulis kiekis žymių ant genų, kurie atsakingi už leptino ir melanokortino gamybą (pameni, jie reguliuoja alkio jausmą?).

Žalos pridaryti gali ne tik potraukis žalingam maistui, bet ir stiprus jo apribojimas. Metų pradžioje amerikiečių moksliniame žurnale „Obesity“ (Nutukimas) buvo išspausdintas tyrimas, kuris rėmėsi svorio metimui skirto televizijos šou „The biggest loser“ rezultatais. Mokslininkai išanalizavo programos laimėtojų būklę praėjus šešiems metams po finalo. Priėjo tokios išvados: radikali dieta pakeitė jų metabolizmą, sumažinusi bazinę medžiagų apykaitą. Negana to, kad visiems dalyviams sugrįžo ankstesnis jų svoris, jie nebegalėjo daugiau sulieknėti net ir vartodami minimalų kalorijų skaičių.

Žalingi mitybos įpročiai gali išderinti net ir iš pradžių vyraujančią taisyklingą medžiagų apykaitą. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Jei tau atiteko netobulos genų versijos, tai dar nereiškia, kad užkąsti problemas bandelėmis – vienintelė tavo išeitis. Už mitybos elgseną ir reakciją į stresą atsako daugybė genų, todėl vienų „nurašymas“ gali būti kompensuojamas taisyklinga kitų veikla.

Bet kokiu atveju, tikrai nevalia tų, kurie nesėkmingai kovoja su viršsvoriu metų metais, laikyti tinginiais ir bevaliais. Galimas daiktas, kad jiems sunkiau atsikratyti papildomų kilogramų negu tau ne dėl apsileidimo, o dėl genetikos. Tačiau yra ir gerų naujienų. Taip, mokslininkai kol kas dar neturi pakankamai informacijos, kad skirtų dietines rekomendacijas remdamiesi genotipu. O tie, kurie siūlo panašias paslaugas, dar nėra užsitarnavę pakankamai pasitikėjimo. Tačiau mokslas nestovi vietoje.Dar 10-15 metų ir kiekviena iš mūsų galės gauti individualius patarimus su genetinių ir biomechaninių parametrų ataskaita. O kol mes laukiam proveržio technologijų srityje, naudokis trimis išbandytomis rekomendacijomis: saikas, saikas ir dar kartą saikas.

The post Genetika ir antsvoris: ar genai kalti, jog kovojame su papildomais kilogramais? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Norint sumažinti kūno masę reikia siekti disproporcijos tarp gaunamų ir išeikvojamų kalorijų. Žmogaus kalorijų poreikį nulemia įvairūs veiksniai: paveldimumas, fizinis aktyvumas, raumenų masės kiekis, sveikatos būklė ir t. t. Kalorijas gauname valgydami maistą, saldumynus, gerdami saldžius gėrimus. Liesėjama, kai gauname mažiau nei mums reikia. 

Pagrindiniai svorio metimo metodai. Kas veiksminga?

Koreguoti antsvorį ar nutukimą galima įvairiai: su vieno produkto dieta, protarpinio badavimo pagalba, su Paleo, augalinio maisto dietomis, taikant „zigzaginį” metodą (kai normalaus kaloringumo dienos kaitaliojamos su iškrovos ar bado dienomis), taikant labai mažo kaloringumo dietą su specialiais produktais, ir kitomis naujomis ir greit atsirandančiomis dietomis. Tačiau dažnai susiduriame, kad monotoniškas maistas nebūtinai padės atsikratyti nereikalingų kalorijų, o štai vitaminų, mineralų tikrai stigs. Juo labiau, kad dauguma jų – antioksidantai, tai yra, aktyviai padeda organizmui išsaugoti jėgas ir jaunystę.

Šiandien medicinos mokslo įrodyta, kad veiksmingiausia (veiksmingumu nutukimo gydyme įvardijamas netektos kūno masės išlaikymas ne trumpiau kaip dvejus metus) – mažo kaloringumo dietos su kruopščiai parinktais specialiais maisto produktais, kurie užtikrina dietos visavertiškumą. Sėkmingiausia, kai asmuo nesijaučia skriaudžiamas, alkanas ir nelaimingas.

Mažo kaloringumo dieta – ilgo gyvenimo garantas

Mažo kaloringumo dieta yra subalansuota mitybos sistema, leidžianti veiksmingai numesti svorį ir nepakenkti sveikatai. Jos privalumas – ilgalaikiai rezultatai. Norint išlaikyti svorį, ši dieta turi tapti gyvenimo būdu, tam tikra maitinimosi filosofija. Pagrindiniai dietos principai: riboti riebalus ir paprastus angliavandenius, mažinti kalorijas ir vartoti daugiau baltymų. Baltymai padeda kompensuoti energijos trūkumą ir išvengti alkio, o specialiuose mažo kaloringumo produktuose esantys vitaminai, mineralai ir baltymai sumažina raumenų masės praradimą.

Pagrindinės dietos taisyklės

Mažo kaloringumo dietos taisyklių laikymasis užtikrina svorio mažėjimą ir sveikatos gerėjimą:

• Įprastą maistą keiskite mažo kaloringumo produktais, praturtintais baltymais, skaidulomis, vitaminais ir mineralais.
• Valgykite 5 kartus per dieną kas 3 valandas.
• Dienos kalorijų kiekis neturėtų viršyti 1200 kcal, išskyrus sportuojančius.
• Pagrindinis dėmesys skiriamas baltymams, ypač augaliniams (pavyzdžiui, sojos baltymai)
• Gerkite bent 2 litrus vandens per dieną.
• Venkite intensyvios fizinės veiklos, rinkitės pasivaikščiojimus (10 tūkst. žingsnių per dieną), važiavimą dviračiu, plaukimą ar šiaurietišką ėjimą.

Kiek laiko laikytis dietos ir kokių rezultatų laukti?

Optimali mažo kaloringumo dietos trukmė yra viena savaitė, per kurią galima numesti 3–5 kg. Esant dideliam antsvoriui, dietą galima tęsti, bet būtina stebėti sveikatą. Po kelių savaičių sumažėja apetitas, organizmas pripranta valgyti mažiau, susiformuoja mitybos režimas. Mokslininkai teigia, kad mažo kaloringumo dieta prailgina jaunystę ir gyvenimą, gerina širdies, kepenų ir sąnarių sveikatą bei padeda išlaikyti liekną figūrą.

The post Lieknėjimas vasarą su mažo kaloringumo dieta – neįprasta lietuviams, bet populiari Skandinavijoje appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.