Velykos dažnai būna ne tik šeimos, bet ir svečių šventė. Vieni užsuka trumpam kavos puodeliui, kiti pasilieka ilgesniam pasisėdėjimui prie stalo. Tokiais atvejais norisi turėti ne tik margučių, bet ir kelių greitai paruošiamų užkandžių, kurie atrodytų šventiškai, būtų skanūs ir nereikalautų pusės dienos virtuvėje.
margučiai
Seniausias
Velykos mūsų protėviams buvo ne tik sočių vaišių metas, bet ir bendrystės šventė, kurios ritualai tęsdavosi visą savaitę. Pasak etnologės Gražinos Kadžytės, tokie papročiai kaip margučių dažymas, daužymas ar ridinėjimas turėjo gilią prasmę – jie skatino daugiau laiko praleisti su artimaisiais ir stiprinti tarpusavio ryšius.
Velykos – džiaugsmo, tradicijų ir bendrų vaišių metas, tačiau tai taip pat laikas, kai daugelyje namų lieka daug maisto. Prieš Velykas kiaušinių nuperkama su kaupu – tai natūralu, nes jų reikia ir patiekalams, ir margučiams, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.
Velykos daugeliui pirmiausia siejasi su margučiais, šeimos stalu ir pavasario laukimu. Tačiau seniau ši šventė turėjo ir daugiau paslaptingų atspalvių. Buvo tikima, kad Velykų rytas, margučiai, vanduo, ugnis ir net šventinis stalas gali atskleisti ateities ženklus. Todėl nenuostabu, kad Velykų burtai iki šiol kelia smalsumą ir žadina vaizduotę.
Velykos – viena gražiausių ir svarbiausių pavasario švenčių. Jos metu namai prisipildo gera nuotaika, tradicijomis bei pokalbiais prie šventinio stalo, o svarbiausiu pastarojo akcentu kasmet tampa marginti kiaušiniai.
Po Velykų daugelio namuose lieka tas pats scenarijus – šaldytuve dar ilgai stovi virtų kiaušinių dubenys, o galvoje sukasi klausimas: ką su jais daryti? Prekybos tinklas „Rimi“ primena, kad net ir šventiniai likučiai gali lengvai virsti skaniu ir visaverčiu patiekalu – tereikia kelių paprastų ingredientų ir šiek tiek kūrybiškumo.
Daugiau jokio turinio









