Per greitas valgymas – didžiausias virškinimo priešas

Taip, būtent. Virškinimą dažniausiai sutrikdo per greitas valgymo tempas. Skubame ryte, pietaujame žiūrėdami į telefoną, o vakarienę dažnai suvalgome vos per kelias minutes. Organizmui reikia laiko – kiekvienas kąsnis turi būti gerai sukramtytas, sumaišytas su seilėmis, o tik tada siunčiamas į skrandį.

Kai valgome skubėdami:

• maistas patenka į skrandį stambesniais gabalais;
• virškinimo sistema turi dirbti daug intensyviau;
• nepastebimai praryjame daugiau oro (dėl to pučia pilvą);
• smegenys nespėja užfiksuoti sotumo signalo, todėl dažnai persivalgome.

Tad net jei renkatės sveiką maistą – greitas valgymas gali paversti jį diskomforto šaltiniu.

Kaip suprasti, kad valgote per greitai?

Šie ženklai rodo, kad virškinimas sulėtėjęs dėl tempo, o ne dėl produktų pasirinkimo:

• dažnas pilvo pūtimas po valgio;
• sunkumo jausmas skrandyje net po nedidelės porcijos;
• žagsulys ar raugėjimas pavalgius;
• sotumo nejautimas ir noras užkandžiauti netrukus po valgio;
• mieguistumas iškart po pietų.

Jei bent du punktai jums pažįstami – metas sulėtinti tempą.

Paprasti įpročiai, kurie išgelbės jūsų virškinimą

Šiuos pokyčius galite pradėti taikyti jau šiandien:

1. Kramtykite lėčiau – bent 20–30 kartų kiekvieną kąsnį.
Tai padės maistui suskaidyti dar burnoje, sumažins skrandžio apkrovą.

2. Valgydami išjunkite ekranus.
Telefonas ar TV atitraukia dėmesį ir skatina nesąmoningai ryti dideliais kąsniais.

3. Skirkite valgymui bent 15–20 minučių.
Ne bėgant, ne tarp darbų – sąmoningai valgydami padėsite savo virškinimui.

4. Gerkite skysčius ne valgymo metu, o tarp valgių.
Dideli kiekiai vandens kartu su maistu skiedžia skrandžio sultis.

5. Klausykite kūno signalų – sustokite, kai pajuntate sotumą.
Persivalgymas visada apsunkina virškinimą.

Kodėl verta pabandyti?

Jau po kelių dienų sulėtintas valgymo tempas gali:

• sumažinti pilvo pūtimą ir sunkumą;
• pagerinti maistinių medžiagų įsisavinimą;
• stabilizuoti apetitą ir užkandžiavimą;
• pagerinti bendrą savijautą ir energijos lygį.

Kartais sprendimas slypi ne tabletėse, ne dietose – o paprasčiausiame tempų sulėtinime.

The post Štai kodėl jūsų virškinimas stringa – kaltas vienas įprotis (darote jį kasdien) appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Blogas“ maistas

„Nors dažnai manoma, kad tik „blogas“ maistas sukelia tokius pojūčius, iš tiesų taip yra ne visada. Tai paaiškinama tuo, kad kiekvienas žmogus turi skirtingą virškinimo greitį, mikrobiotos sudėtį, serga skirtingomis ligomis ir vartoja skirtingus vaistus. Be to, itin svarbi yra valgymo higiena – ne tik maisto švara, bet ir valgymo būdas: valgymas neskubant, tinkamai sukramtant maistą, vengiant kalbėti ar juoktis valgant“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ gastroenterologas-endoskopuotojas Eimantas Mockus.

Dažniausi pilvo pūtimo kaltininkai – ankštinės daržovės, svogūnai, salierai, morkos, džiovinti vaisiai bei kai kurie švieži vaisiai, pavyzdžiui, bananai ar abrikosai. Taip pat rekomenduojama riboti gazuotų gėrimų vartojimą ir vengti kramtomosios gumos, kuri skatina oro patekimą į virškinamąjį traktą.

Tačiau pilvo pūtimą gali sukelti ir įvairios ligos – nuo gastrito ir celiakijos iki SIBO, dirgliosios žarnos sindromo ar uždegiminių žarnų ligų. „Ilgalaikis ar stiprus pilvo pūtimas, lydimas kitų simptomų, pavyzdžiui, skausmo, nuovargio, svorio kritimo turėtų būti rimtai vertinamas – tokiu atveju būtina pasikonsultuoti su gastroenterologu“, – pabrėžia gydytojas.

Svarbius simptomus daugelis ignoruoja

Dažnai žarnyno veiklos sutrikimų pradžia būna apgaulinga – žmogus ilgą laiką gali manyti, kad nieko rimto nevyksta, nes simptomai atrodo įprasti. Tačiau būtent tokie pirmieji signalai – tarsi nekalti, bet nuolat besikartojantys – dažnai ir būna ženklas, kad žarnyno sistema veikia ne taip, kaip turėtų, ir reikėtų kreiptis į gydytojus.

„Būtent ankstyvieji simptomai – dažnas pilvo pūtimas, nevirškinimo jausmas, raugėjimas, atpylinėjimas maistu, skrandžio tempimas ar net rėmuo – gali būti pirmieji žarnyno veiklos sutrikimų signalai. Jie dažnai būna nespecifiniai ir pasireiškia pamažu, todėl žmogus pripranta prie jų ir ima juos laikyti savaime suprantamais. Tačiau jei šie simptomai kartojasi nuolat, nepraeina taikant konservatyvų gydymą namuose ar trikdo kasdienį gyvenimą – tai jau rimta priežastis pasikonsultuoti su gydytoju“, – sako E. Mockus.

Ypatingą dėmesį, pabrėžia jis, reikėtų atkreipti, jei atsiranda vadinamieji „aliarmo“ simptomai – vėmimas, viduriavimas, netikėtas svorio kritimas, kraujas išmatose ar juodos išmatos, karščiavimas ar stiprus skausmas, kuris pažadina naktį. Tokiais atvejais būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją specialistą, nes tai gali būti rimtesnės ligos požymiai.

Viskas dėl streso?

Daugelis nustemba sužinoję, kad pilvo pūtimas ar sunkumo jausmas gali kilti ne tik dėl netinkamos mitybos. Taip gali būti ir dėl emocinės būklės bei streso. Virškinimo sistema labai jautriai reaguoja į psichologinę savijautą. Tai ypač akivaizdu sergant funkciniais sutrikimais, tokiais kaip dispepsija ar dirgliosios žarnos sindromas (DŽS).

„Žmonėms, kurie dažnai jaučia pilvo pūtimą, sunkumą ar diskomfortą, bet neranda aiškios  priežasties, vertėtų atkreipti dėmesį ir į savo emocinę sveikatą. Tokiais atvejais efektyvus gydymas gali apimti ne tik mitybos korekciją, bet ir streso valdymo priemones – atsipalaidavimo technikas, fizinį aktyvumą ar net psichologinę pagalbą“, – pataria „Antėja“ medikas.

Būklę įvertinti padeda tyrimai

Norint suprasti žarnyno veiklą ir įvertinti jo būklę, svarbu atlikti pagrindinius bei specializuotus tyrimus. Net jei simptomai nežymūs ar reti, ištyrimas gali padėti anksti pastebėti sutrikimus ir užkirsti kelią lėtinėms ligoms.

Pradiniam vertinimui atliekami kraujo, šlapimo ir išmatų tyrimai. Jie leidžia nustatyti uždegiminius rodiklius, galimą infekciją ar vidinį kraujavimą. Jei reikia, atliekami specifiniai tyrimai, pavyzdžiui, dėl laktozės netoleravimo ar celiakijos – pastaruoju atveju gali prireikti endoskopijos su biopsija.

Ultragarsinis pilvo organų tyrimas leidžia įvertinti žarnyno, kepenų, kasos ir tulžies pūslės būklę. Jei juntami simptomai, tokie kaip pūtimas ar tuštinimosi sutrikimai, gali būti atliekami papildomi išmatų tyrimai dėl uždegimo žymenų ar kolonoskopija, leidžianti detaliai ištirti storąją žarną.

Namų sąlygomis simptomus gali palengvinti linų sėmenys, maistinės skaidulos, simetikonas ar probiotikai. Judėjimas taip pat svarbus – jis skatina žarnyno veiklą. Pasak gydytojo E. Mockaus, dažnai šiuolaikinis gyvenimo būdas skatina virškinimo sistemos problemas, todėl svarbu laiku kreiptis į specialistus, o ne gydytis savarankiškai.

The post Pilvą pučia ne tik nuo blogo maisto: gydytojas įvardijo simptomus, dėl kurių reikėtų nedelsiant kreiptis pagalbos appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kas sukelia skrandžio skausmą?

Skrandžio skausmas gali turėti daugybę priežasčių – nuo lengvų virškinimo sutrikimų iki rimtų sveikatos problemų. Dažniausiai pasitaikančios priežastys:

1. Virškinimo sutrikimai

• Persivalgymas. Po gausaus valgymo skrandis gali jaustis išsipūtęs ir skausmingas.
• Rūgštingumo padidėjimas. Skrandžio rūgščių perteklius gali sukelti deginantį skausmą (rėmenį).
• Netinkamas maistas. Riebus, aštrus ar sunkiai virškinamas maistas gali sudirginti skrandį.

2. Stresas ir emociniai veiksniai

• Streso sukeltas skrandžio skausmas. Nervų sistema glaudžiai susijusi su virškinimo traktu, todėl ilgalaikis stresas gali sukelti skrandžio spazmus.
• Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS). Jį dažnai lydi pilvo pūtimas, skausmas ir virškinimo sutrikimai.

3. Infekcijos ir uždegimai

• Helicobacter pylori bakterija. Tai dažna skrandžio opos priežastis.
• Gastroenteritas. Virusinės ar bakterinės infekcijos, sukeliančios pykinimą, vėmimą ir pilvo skausmus.

4. Skrandžio opos

• Opaligė. Skausmas dažniausiai pasireiškia tarp valgių ar naktį. Jis gali būti susijęs su H. pylori bakterija ar per dideliu vaistų nuo skausmo vartojimu (pvz., ibuprofeno).

5. Skrandžio ligos ir rimtesnės problemos

• Gastritas. Skrandžio gleivinės uždegimas, galintis sukelti skausmą, pykinimą ir vėmimą.
• Skrandžio vėžys. Nors retesnis, tačiau ilgalaikis skausmas, svorio kritimas, apetito stoka gali būti įspėjamieji simptomai.
• Kasos uždegimas (pankreatitas). Skausmas dažnai būna stiprus, plintantis į nugarą.

Kada skrandžio skausmas gali būti rimtas signalas?

Ne visi skrandžio skausmai yra pavojingi, tačiau tam tikrais atvejais reikėtų kreiptis į gydytoją:

• Stiprus ir nuolatinis skausmas. Jei skausmas nepraeina ilgiau nei kelias valandas.
• Skausmas kartu su vėmimu krauju. Tai gali būti opos ar vidinio kraujavimo požymis.
• Netikėtas svorio kritimas. Be aiškios priežasties, kartu su skausmu.
• Juodos arba dervinės spalvos išmatos. Gali rodyti vidinį kraujavimą.
• Karščiavimas. Gali reikšti infekciją ar uždegimą.

Kaip diagnozuojamas skrandžio skausmas?

Norint nustatyti tikslią skrandžio skausmo priežastį, gydytojas gali rekomenduoti šiuos tyrimus:

• Gastroskopija. Skrandžio vidaus apžiūra endoskopu.
• Ultragarsas. Tyrimas, padedantis įvertinti vidaus organų būklę.
• Kraujo tyrimai. Gali parodyti uždegimą ar infekcijas.
• H. pylori testas. Nustato šios bakterijos buvimą skrandyje.

Kaip palengvinti skrandžio skausmą namuose?

Jei skrandžio skausmas nėra rimtas, jį galima palengvinti keliais paprastais būdais:

• Gerkite ramunėlių ar liepžiedžių arbatą. Šios žolelės ramina skrandį.
• Venkite sunkaus, riebaus maisto. Pasirinkite lengvai virškinamus produktus (pvz., avižinę košę, ryžius).
• Mažinkite stresą. Meditacija, kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti streso poveikį virškinimui.
• Valgykite mažesnėmis porcijomis. Tai sumažins skrandžio apkrovą.

Prevencija: kaip apsisaugoti nuo skrandžio skausmų?

Norint išvengti pasikartojančių skrandžio skausmų, svarbu laikytis sveikos gyvensenos:

• Sveika mityba: daug skaidulų, mažiau riebaus ir aštraus maisto.
• Reguliarus valgymo ritmas: nepraleiskite valgymų ir nevalgykite per vėlai vakare.
• Streso valdymas: sportas, meditacija, poilsis.
• Saikingas vaistų vartojimas: ypač priešuždegiminių vaistų.

The post Skrandžio skausmas: kada tai rimtas signalas? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Galimos pilvo apačios skausmo priežastys

Žemiau pateikiamos dažniausios skausmo priežastys, kurios gali signalizuoti rimtas ligas.

1. Endometriozė

Endometriozė yra liga, kai gimdos gleivinės audinys auga už gimdos ribų. Tai gali sukelti stiprų pilvo apačios skausmą, ypač menstruacijų metu.

• Simptomai: skausmingos mėnesinės, skausmas lytinių santykių metu, nevaisingumas.
• Gydymas: vaistai nuo skausmo, hormoninė terapija, operacinis gydymas.

2. Kiaušidžių cistos

Kiaušidžių cistos yra skysčio pripildytos pūslelės, kurios dažniausiai yra nepavojingos, tačiau kai kurios gali plyšti arba sukelti skausmą ir komplikacijas.

• Simptomai: pilvo pūtimas, skausmas pilvo apačioje, nereguliarios menstruacijos.
• Gydymas: stebėjimas, hormoninė terapija, chirurginė intervencija (jei cista didelė ar kelia pavojų).

3. Šlapimo takų infekcijos (ŠTI)

Šlapimo takų infekcija gali sukelti skausmą pilvo apačioje ir deginimo pojūtį šlapinantis.

• Simptomai: dažnas noras šlapintis, deginimo pojūtis, kraujas šlapime.
• Gydymas: antibiotikai, didesnis skysčių vartojimas.

4. Uždegiminės dubens ligos (UDL)

UDL – tai infekcija, kuri pažeidžia gimdą, kiaušintakius ar kiaušides ir dažnai pasireiškia po lytiniu keliu plintančių infekcijų.

• Simptomai: nuolatinis pilvo apačios skausmas, karščiavimas, nemalonus makšties kvapas.
• Gydymas: antibiotikai, stacionarinis gydymas sunkesniais atvejais.

5. Negimdinis nėštumas

Negimdinis nėštumas – būklė, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina ne gimdoje, dažniausiai kiaušintakiuose, sukeldama stiprų skausmą ir pavojų gyvybei.

• Simptomai: aštrus skausmas pilvo apačioje, kraujavimas, silpnumas, galvos svaigimas.
• Gydymas: skubi medicininė pagalba, dažnai reikalinga operacija.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jeigu jaučiate vieną ar kelis iš šių simptomų, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją:

• Staigus, stiprus skausmas.
• Karščiavimas ir silpnumas.
• Nereguliarus kraujavimas.
• Pykinimas ir vėmimas.
• Sunkumas šlapintis.

Kaip diagnozuojamos pilvo apačios ligos?

Gydytojai dažnai atlieka šiuos tyrimus:

• Ultragarsas – vidaus organų būklės įvertinimui.
• Kraujo tyrimai – infekcijoms ir uždegimams nustatyti.
• Šlapimo tyrimai – šlapimo takų infekcijoms diagnozuoti.
• Laparoskopija – endometriozės ar cistų diagnostikai ir gydymui.

The post Skausmas pilvo apačioje moterims gali signalizuoti rimtą ligą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Norisi valgyti daugiau ir riebiau

„Atėjus vėsesniems, lietingesniems, mažiau saulės šviesos turintiems orams, virškinimo sistemos darbas truputį sulėtėja, – sako BENU vaistininkė Loreta Tamošauskienė. – Dažnai rudenį pasikeičia ir maisto racionas – vis daugiau imama valgyti perdirbto maisto produktų, riebesnių, greitų užkandžių.”

Pasak „Antėja” gydytojo gastroenterologo-endoskopuotojo Artūro Jacinavičiaus, keičiantis orams, trumpėjant dienoms, mūsų organizmo sistema mėgina pasiruošti artėjančiai žiemai.

„Šąlant orams, sulėtėja medžiagų apykaita, gali sulėtėti skrandžio, žarnyno veikla. Esant staigiems temperatūrų pokyčiams, sutrinka organizmo apsauginių ir išorinių žalojančių veiksnių pusiausvyra, todėl galimi nemalonūs simptomai pasireiškia dažniau ir greičiau. Taip pat pasikeičia mityba, tiek maisto racionas, tiek patys mitybos įpročiai. Žmonės linkę valgyti daugiau, sočiau, rinktis šiltesnį, aštresnį maistą”, – sako A. Jacinavičius.

Reikia išsiugdyti įprotį sportuoti

Anot gydytojo, sezoninių pokyčių metu gali pasireikšti pilvo pūtimas, sunkumo jausmas, taip pat padažnėja refliukso, gastrito simptomai. „Pastebėta, kad net H. pylori infekcija rudens ir žiemos mėnesiais diagnozuojama dažniau, kaip ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opaligės, – sako A. Jacinavičius. – Kai kurios virškinamojo trakto ligos kaip tik paūmėja pavasarį ir vasarą, pavyzdžiui, Krono liga ar dažnesni ūminio pankreatito atvejai.”

Pasak L. Tamošauskienės, pasiruošti artėjančiai žiemai galima neužmirštant fizinio aktyvumo, kuriam rudenį galėtume skirti net šiek tiek daugiau laiko nei vasarą ar pavasarį. „Jei fizinis aktyvumas mažas arba jo išvis nėra, būtina išsiugdyti įprotį sportuoti, mankštintis. Pagerės nuotaika, pagreitės medžiagų apykaita, paspartės virškinimo sistemos darbas, sumažės streso įtaka organizmui”, – sako vaistininkė.

Virškinimo sistemos priešas – stresas

A. Jacinavičius priduria, jog nemalonius simptomus gali pasunkinti rūkymas, alkoholio vartojimas, netinkama ir nepastovi mityba, gretutinės ligos ir vartojami vaistai: „Rudenį ir žiemą padažnėja peršalimų ir kitų virusinių infekcijų, o vaistų nuo uždegimo ir skausmo vartojimas gali turėti įtakos virškinamojo trakto sveikatai.”

Abu specialistai pabrėžia, kad virškinimo sistemos priešas yra ne tik riebus, rūkytas, daug sočiųjų riebalų, cholesterolio turintis maistas bei sūrus, angliavandenių gausus mitybos racionas, bet ir stresas.

„Streso metu, ūmaus ar lėtinio, virškinimas sulėtėja, kadangi tai – daug energijos reikalaujantis procesas. Patiriant stresą energijos reikia kitose organizmo vietose, tad patiriantys ilgalaikę įtampą yra ypatingai linkę į dažnesnes virškinamojo trakto problemas”, – pabrėžia L. Tamošauskienė.

Valgymo ritualų svarba

Pasak jos, norint išvengti virškinimo problemų, derėtų kasdien išgerti pakankamą kiekį vandens, kokybiškai išsimiegoti ir pailsėti, atkreipti dėmesį į valgymo tempą, vietą, atmosferą ir netgi kramtymą, kuris ypač svarbus gerai savijautai. „Valgio metu neturėtų būti išorinių dirgiklių, valgymui reikalingas atsipalaidavimas, jokiu būdu ne greitas, įtemptas maisto „įsimetimas” į skrandį”, – sako vaistininkė.

A. Jacinavičius priduria, jog svarbu kiek įmanoma vengti žalojančių veiksnių, streso, stengtis derinti mitybą – valgyti mažesniais kiekiais ir dažniau, vengti itin aštraus ir karšto maisto: „Mityba turi būti pilnavertė, susidedanti tiek iš riebalų, tiek iš baltymų, tiek iš angliavandenių.”

Ką dėti į lėkštę rudenį?

Ruduo siūlo gausų daržovių asortimentą, todėl mūsų lėkštėse, pasak L. Tamošauskienės, turėtų atsirasti daugiau moliūgų, morkų, kopūstų, ankštinių, prieskoninių daržovių, pankolių, pomidorų ir t. t.

„Lėkštėje turi būti spalvų gama, salotose reikėtų nepamiršti ir prieskoninių žolelių, papildomų skaidulų. Taip pagerinsime virškinimą, gausime antioksidantų, probiotikų, vitaminų, mineralų, o iš tam tikrų daržovių bei vaisių – ir augalinių, natūralių virškinimo fermentų. Rekomenduočiau rinktis alyvuogių aliejų, įtraukti į mitybos racioną žuvies, jūros gėrybių”,  – teigia L. Tamošauskienė.

Kalbant apie vaisius, virškinimui naudingi tokie vaisiai kaip ananasas, papajos, greipfrutai, obuoliai, avokadai, melionai, kiviai, mangai, bananai. Pasak vaistininkės, virškinimą taip pat gerina pelynas, medetkos, pankoliai, krapų sėklos, kmynai, puplaiškis, kiaulpienių šaknys, bazilikai.

Kada sunerimti ir kreiptis į gydytoją?

„Galima papildomai vartoti kasos fermentus, augalinių fermentų preparatus, priklausomai nuo negalavimo pobūdžio – probiotikus, kepenų tulžies pūslės veiklą gerinančius, detoksikuojančius preparatus, – sako L. Tamošauskienė. – Svarbu nepamiršti rasti negalavimo priežastį ir ją pašalinti, o ne slopinti nemalonius simptomus vaistiniais preparatais. Pilvo pūtimą mažinantys preparatai, vidurius laisvinantys ar kai kurie viduriavimą stabdantys medikamentai tik palengvina savijautą sumažindami simptomų stiprumą ir dažnį, bet problemos jie neišsprendžia.”

Anot L. Tamošauskienės, skundžiantis viduriavimu, reikėtų apriboti šviežių vaisių, daržovių ir uogų kiekį, rinktis virtas ar troškintas daržoves, o iš vaisių – bananus. Tuo tarpu užkietėjus viduriams reikėtų rinktis daugiau skaidulų turinčio maisto: keptų obuolių, avižų grūdų, kriaušių, Briuselio kopūstų, artišokų.

The post Virškinimo problemos atvėsus orams: atskleidė faktą, nepalankų patiriantiems daug streso appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kokie simptomai gali rodyti, jog jūsų organizmas apniktas parazitų?

Pilvo skausmai ir sutrikęs virškinimas

 Bene daugiausiai organizmą užpuolusių parazitų gyvena žmogaus virškinamajame trakte. Jie gali sukelti pilvo skausmą, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą ir pan. simptomus.

Nuolatinis nuovargis

Parazitai minta mūsų maistinėmis medžiagomis, neretai taip alina mūsų organizmą, todėl sukelia didelį nuovargį.

Odos pakitimai

 Turint parazitų, oda gali tapti labiau dirgli, ją gali lyg iš niekur nieko paberti. Negana to, oda gali prarasti elastingumą ir gyvybingumą – ji gali papilkėti, išsausėti ir pan.

 Staigus svorio sumažėjimas ar padidėjimas

 Kai kurie parazitai gali visas mūsų suvalgomas maistines medžiagas suvartoti vien tik sau, dėl ko mūsų organizmas negaus pakankamai kalorijų. Būtent todėl mums neišvengiamai kris svoris. Tačiau gali atsitikti ir atvirkščiai – jūsų organizmas gali bandyti kompensuoti maistinių medžiagų trūkumą, dėl ko jums staigiai ims didėti svoris.

Galvos skausmai, sutrikusi pusiausvyra

 Dauguma parazitų sukelia ir įvairiausius nervų sistemos sutrikimus. Jus gali pradėti kamuoti galvos skausmai, nemiga, staiga sutrikti koncentracija, pusiausvyra ir pan.

Alergija

Dažnas parazitų sukeliamas simptomas – alerginės reakcijos. Bėrimai gali pasireikšti išorėje ant odos, išangės ir pan., bet taip pat galite tapti alergiški kai kuriems maisto produktams, nors prieš tai juos kuo puikiausiai galėjote valgyti.

Ką daryti, jei įtariate, kad jūsų organizmą užpuolė parazitai?

Pirmiausia, jums nedelsiant reikėtų kreiptis į savo gydytoją, kuris paskirs tyrimus nustatyti, kokie parazitai jus kamuoja. Gydymas priklausys nuo to, kokie parazitai jūsų kūne užsiveisė. Nenumokite į tai ranka, nes negydant gali kilti dar sunkesnių sveikatos problemų arba ištikti mirtis.

Labai svarbu laikytis asmeninės higienos, nepamiršti plauti vaisius ir daržoves, o mėsą ir žuvį gerai apdoroti termiškai. Taip pat nepamirškite palaikyti ir namų švarą.

The post 6 ženklai, kad jūsų organizme knibžda parazitai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Vis dėlto kuri yra girdėjusi apie PMDS – priešmenstruacinį disforinį sutrikimą, apie kurį žiniasklaidoje kalbama rečiau nei apie PMS.

PMDS simptomai – kur kas ryškesni nei PMS

Kas yra paslaptingasis PMDS sindromas? Priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDS) yra sunkesnė priešmenstruacinio sindromo (PMS) forma. Bloga nuotaika, nerimas, irzlumas, sumažėjęs domėjimasis kasdiene veikla, sutrikęs gebėjimas susikaupti, greitas nuovargis, ryškūs apetito ir miego ritmo pokyčiai, nevisavertiškumo jausmas, krūtų skausmingumas bei kiti fiziniai nusiskundimai – pagrindiniai priešmenstruacinio sindromo ženklai. Tačiau jei likus savaitei iki menstruacijų pasireiškia bent 5 iš prieš tai įvardintų simptomų, galima įtarti daug sunkesnį PMSD. Tuomet verta ieškoti pagalbos.

Abu sutrikimai – PMS ir PMDS – kyla dėl tos pačios priežasties ir skiriasi savo intensyvumu. Cikliškai besikartojantys hormonų svyravimai „paleidžia“ su PMS ir PMDS susijusius biocheminius mechanizmus smegenyse. Moters organizmą veikia tiek pakitęs moteriškų lytinių hormonų koncentracijos svyravimas, tiek „laimės hormono“ serotonino išsiskyrimas. Tai ir sukelia minėtus simptomus. PMDS gali sutrikdyti kasdienę moterų veiklą, taip pat paveikti santykius su aplinkiniais, sumažinti darbingumą. Kadangi PMDS pojūčiai kur kas stipresni nei PMS, moteris jaučiasi itin apatiška, yra linkusi į depresines nuotaikas, kiekvieną mėnesį tuo pačiu laikotarpiu išgyvena nerimo epizodus. Kartoti linkę PMDS pojūčiai vėliau gali atsiliepti ne tik bendrai organizmo būklei, bet ir psichinei sveikatai.

Ar įmanoma išgyti PMDS?

Pirmiausia rekomenduojama padėti sau ne vaistais. Vertėtų dažniau užsiimti fizine veikla, sveikiau maitintis, mažinti kofeino turinčių produktų, druskos, alkoholio vartojimą. Verta žinoti, kad maisto papildai (kalcis, magnis, vitaminai E, B6) gali palengvinti tokius simptomus kaip patinimus, krūtų pabrinkimą.

Sudėtingesniais atvejais rekomenduojamos psichologo konsultacijos, elgesio terapija, streso mažinimo pratimai. Kalbant apie medikamentinę terapiją, PMDS gydymui gali būti skiriami geriamieji hormoniniai kontraceptikai, į kurių sudėtį įeina estrogenas ir progesteronas. Kitas pasirinkimas – SSRI antidepresantai. Galimas gydymas ir analgetikais, antihistamininiais preparatais.

The post Su PMS „broliu“ PMDS susiduria vis daugiau merginų bei moterų: kodėl šis sindromas daug rimtesnis nei PMS? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.