Pastaraisiais metais raugas išgyvena tikrą sugrįžimą – tai, kas ilgą laiką buvo laikoma primiršta tradicija, šiandien vis dažniau atrandama iš naujo.
Velykos
Seniausias
Velykos daugeliui asocijuojasi su jaukumu, šeimos susibūrimais ir gausiu stalu. Tačiau kartu ši šventė neretai atneša ir nemažai įtampos: ką gaminti, kada viską spėti, kaip pasiruošti taip, kad šventinį rytą nereikėtų nuo pat ankstyvo ryto stovėti virtuvėje?
Velykos dažnai būna ne tik šeimos, bet ir svečių šventė. Vieni užsuka trumpam kavos puodeliui, kiti pasilieka ilgesniam pasisėdėjimui prie stalo. Tokiais atvejais norisi turėti ne tik margučių, bet ir kelių greitai paruošiamų užkandžių, kurie atrodytų šventiškai, būtų skanūs ir nereikalautų pusės dienos virtuvėje.
Velykos daugeliui asocijuojasi ne tik su margučiais, gardžiu stalu ir laiku su artimaisiais, bet ir su jaukiais vakarais namuose. O vienas maloniausių būdų praleisti tokį vakarą – kartu pažiūrėti filmą, kuris patiktų ir vaikams, ir suaugusiesiems.
Per Velykas, kai stalai nukraunami gausiu ir sunkiau virškinamu maistu, daugelis susiduria su nemaloniais pojūčiais – pilvo sunkumu, tempimu ar pykinimu. Nors dažnai tai laikoma laikinu persivalgymo padariniu, „Hila“ šeimos gydytoja Emilė Tilindytė-Muliuolienė sako, kad tokie simptomai gali būti ir pirmasis signalas, jog virškinimo sistema yra jautresnė arba jau patiria didesnį krūvį.
Velykų savaitgalis Lietuvoje truks balandžio 4–6 d., o dalis muziejų, parduotuvių ir kitų įstaigų gali dirbti trumpiau arba visai nedirbti, todėl maršrutą verta planuoti iš anksto.
Velykos neįsivaizduojamos be margučių, tačiau tam, kad jie atrodytų gražiai, nebūtina pirkti brangių dekoravimo priemonių ar skirti pusės dienos sudėtingiems raštams.
Margučiai yra neatsiejama Velykų stalo dalis, tačiau vieni patys jie dažnai tampa tik simboliniu akcentu. Kad šventinis stalas būtų ne tik gražus, bet ir skanus, verta pagalvoti, ką patiekti šalia.
Velykos daugeliui pirmiausia siejasi su margučiais, šeimos stalu ir pavasario laukimu. Tačiau seniau ši šventė turėjo ir daugiau paslaptingų atspalvių. Buvo tikima, kad Velykų rytas, margučiai, vanduo, ugnis ir net šventinis stalas gali atskleisti ateities ženklus. Todėl nenuostabu, kad Velykų burtai iki šiol kelia smalsumą ir žadina vaizduotę.
Velykų stalas dažnai neįsivaizduojamas be gausos patiekalų, tačiau vaistininkai ragina į šventes pažvelgti atsakingiau. Virti kiaušiniai, mišrainės, mėsos patiekalai ar įvairios užtepėlės po švenčių dažnai dar lieka šaldytuve.
Koks gi Velykų stalas be skanių užkandžių – tų pirmųjų, kurių visi griebiasi vos susėdus ar pertraukėlėje tarp linksmybių? Kad užkandžiai – būtinybė, rodo ir išaugęs pirkėjų dėmesys jų ingredientams, sako prekybos tinklo komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.
Velykos mūsų protėviams buvo ne tik sočių vaišių metas, bet ir bendrystės šventė, kurios ritualai tęsdavosi visą savaitę. Pasak etnologės Gražinos Kadžytės, tokie papročiai kaip margučių dažymas, daužymas ar ridinėjimas turėjo gilią prasmę – jie skatino daugiau laiko praleisti su artimaisiais ir stiprinti tarpusavio ryšius.
