Azijoje maistas ir grožis dažnai turi ypatingą ryšį. Daugelyje Azijos šalių, ypač tose, kurios nuo seno puoselėja didžiulę kultūrą, tikima, jog grožis prasideda žmogaus viduje. Tačiau šis tikėjimas apima ne tik gražią žmogaus sielą ir jo vidinį pasaulį, bet ir kur kas apčiuopiamesnius dalykus. Kitaip tariant, tas posakis „esi tai, ką valgai“ – tikrai ne šių dienų išgalvojimas. Galima sakyti, kad jis – ne vienoje Azijos kultūroje – tiesiog pamatiniu supratimu tapęs.
Kiekviena šalis turi savo maistą ar gėrimą, kuriuos jie jau šimtmečius gamina tikėdami, jog taip palepins savo kūnus, suteiks jiems naudos. Ir gal net ne visada mokslininkai, nagrinėjantys maistines savybes, jiems pritartų, tačiau neuromokslas čia galėtų patvirtinti, kad gyvenime mes gauname ne tai, ko norėtume, o tai, kuo tikime. Placebo efektas yra toks tikras, kad gali iššaukti biologinius pasikeitimus.
Taigi, valgyti ir tikėti maisto supergaliomis – apsimoka.
Štai, korėjiečiai, ištisos kartos nuo nepamenamų laikų, verda jujube (toks kaulavaisis, dar vadinamas kiniška arba korėjietiška datule) vaisiaus ir imbiero arbatą. Tikima, kad gėrimas skaistina veido odą, nes jujube turi daug vitamino C, na, o imbieras – antiuždegiminių savybių.
Japonai geria mačia (matcha) žaliąją arbatą ir tikisi, kad ji – išvalo organizmą, detoksikuoja geriančiojo odą, geriant arbatą nuolatos. Tai grindžiama chlorofilu turtinga mačios sudėtimi bei antioksidantų gausa. O chlorofilas bei antioksidantai apskritai dažnai siejami su odos grožiu.
Snieginių grybų (snow fungus) sriuba Kinijoje taip pat verdama jau ko gero tūkstantmečius. O vadinama ji – anti-senėjimo (anti-aging) sriuba. Kempinės tekstūrą turintys snieginiai grybai Kinijoje ir šalies medicinoje žinomi kaip hialurono rūgšties šaltinis tiesiai iš gamtos rankų. Tikima, kad šioji kone stebuklinga sriuba padeda odoje išlaikyti drėgmę bei jaunystę.
Indės jums greičiausiai pasiūlytų auksinio pieno – gėrimo, pagardinto Indijos auksu vadinama ciberžole. Kitos sudedamosios dalys dažnai varijuoja, bet dažnai į gėrimą įmaišoma cinamono, juodųjų pipirų, medaus, imbiero. Ir nors šitas gėris naudojamas ir susirgus, tačiau tikima ir jo nauda grožiui. Iš jo tikimasi odos skaistumo ir didelės pagalbos atsiradus pigmentinėms dėmėms, odos patamsėjimui.
Produktus bei patiekalus ar gėrimus galima vardinti ir vardinti. Japonija dar turi natto – fermentuotas pupeles, Indija dar gali jums pasiūlyti dabar Vakarų pasaulyje skirtingai vertinamo ghee sviesto, turkai – šventai tiki granato vaisiaus nauda, alyvuogių aliejaus stebuklingas galias ko gero galėtų apdainuoti visas Viduržemio regionas, brazilai pasigirtų acai uogomis, o prancūzai visus nušluotų patardami gerti raudonąjį vyną (be abejonės, šiuo tekstu nesiekiama teigiamai atvaizduoti alkoholį, tačiau iš dainos žodžių juk išimti negali).
Vienok akivaizdu, kad kiekviena tauta turi savų grožio paslapčių ir maisto bei gėrimų, kurių galiomis tiki. Ir jei prisėstumėte tyloje, atsimintumėte, ką virdavo jūsų mamos ir močiutės, kai norėdavo jus palepinti ar išgydyti, suprastumėte, kad ir mes tokių valgomų stebuklų savo folklore turime. Vištienos sultinį. Medų. Žemuoges ir mėlynes. Ir sąrašas tuo neužsibaigtų.
O ką šia tema pasakytų odos gydytojai? Išpeiktų ar patvirtintų? Ar įžvelgtų ryšį tarp faktų, mokslo ir to, ką apdainavo folkloras? Spėlioti nereikia, apie odos pigmentacijos ir maisto ryšį pakalbinome odos gydytoją Pauliną Grušelionytę.
– Paulina, kodėl odos pigmentacija paprastai minima neigiamame kontekste? Kuo tai blogai?
– Dažnai girdime išsireiškimus – „su amžiumi susijusi hiperpigmentacija“, „hormonų sukelta hiperpigmentacija“, „amžinės dėmės“. Tokie odos spalvos pokyčiai gali būti estetiškai varginantys, sunkiai pašalinami ir kartais signalizuoti apie gilesnes odos ar sveikatos problemas. Tačiau pati pigmentacija nėra bloga – tai natūrali odos apsauga nuo saulės. Tik problema kyla dėl to, nes ji pasiskirsto netolygiai – atrodo kaip tamsesni plotai, duoda veidui margumo, kas atkreipia mūsų žvilgsnį – tai jau estetinis klausimas.
– Koks ryšys yra tarp maisto ir odos?
– Visi mano pacientai išklauso mini paskaitėlę apie mitybą ir jos svarbą, nes maistas tiesiogiai veikia odos būklę – tiek esant hiperpigmentacijai, tiek uždegiminėms ligoms, tokioms kaip aknė, rožinė ar dermatitai. Uždegimą skatinantis maistas (aukšto glikeminio indekso maisto produktai, perdirbti angliavandeniai, cukrus, transriebalai) gali pabloginti odos problemas, o antioksidantai, sveikieji riebalai, cinkas ir vitaminai A, C, D, E, padeda odai atsistatyti. Subalansuota mityba kartu su tinkama odos priežiūra gali duoti geriausius rezultatus. Svarbu žiūrėti į visumą, ne tik atakuoti jau esamą problemą.
– O ar yra ryšys tarp maisto ir pigmentacijos?
– Tikrai yra! Šia tema labai mėgstu kalbėti su pacientais ir kosmetologais, kuriems dėstau paskaitas.
Kai kurie augaliniai ekstraktai, maisto produktai ir net maisto papildai gali skatinti pigmentacijos didėjimą. Citrusiniuose vaisiuose esantys furanokumarinai gali padidinti odos jautrumą saulei ir skatinti hiperpigmentaciją. Jonažolė dažniausiai vartojama nerimui ir miego sutrikimams slopinti. Tačiau vartojama kaip arbata ar papildas gali padidinti odos jautrumą UV spinduliams ir skatinti pigmentacijos atsiradimą. Esu turėjusi pacientų, kuriems po jonažolės vartojimo išsivystė alergija saulei. Taigi, šio papildo vartojimą pabrėžčiau labiausiai. Yra mokslinių publikacijų ir apie sojos ekstraktą ir hiperpigmentacijos ryšį. Sojos turi fitoestrogenų, kurie gali veikti hormonų balansą ir kartais prisidėti prie melazmos formavimosi.
Svarbu paminėti ir papildus – neigiamai hiperpigmentaciją paveiks beta karotenas, vario papildai.
Padidėjęs vario kiekis organizme gali skatinti melanino gamybą, o tai gali sukelti arba sustiprinti hiperpigmentaciją, ypač žmonėms, linkusiems į pigmentacijos sutrikimus, pavyzdžiui, melazmą. Dėl to visuomet rekomenduoju pradžioje atlikti tyrimus ir tik tuomet vartoti maisto papildus.
– Dabar madingas supermaisto terminas – kas jūsų manymu yra supermaistai odai? Gal yra koks nors produktas, kurį rasime ir iš močiučių šaldytuvuose ir spintelėse?
– Lietuvoje puikūs natūralūs supermaistai – šaltalankiai, juodieji serbentai, agrastai, linų sėmenys, rauginti kopūstai ir medus, kurie turi tiek pat ar net daugiau naudingų medžiagų nei egzotiškos goji uogos ar chia sėklos. Nepamirškime ir Lietuvos miškų gėrybių – mėlynės. Tai viena stipriausių antioksidantų turinčių uogų, turinti net 2–3 kartus daugiau antioksidantų nei obuoliai ar špinatai.
O kas – priešingai? Nesupermaistas?
– Mano nuomone, nesupermaistas odai būtų tas, kuris skatina uždegiminius procesus, glikaciją ir odos senėjimą. Tai perdirbtas maistas, rafinuoti angliavandeniai, pridėtinis cukrus, saldumynai, traškučiai, greitas maistas ir gazuoti gėrimai. Tai vienareikšmiškai prisideda prie aknės vystymosi procesų, pigmentacijos ir odos elastingumo praradimo.
Ne maistas, bet dažnai šalia maisto – alkoholis ir rūkalai. Skatinu šias priklausomybes keisti į sveikesnes.
– Kokių medžiagų ieškotumėte maiste žiūrint iš odos perspektyvos? Kuo jis turi būti turtingas? Ir kokios medžiagos, sudedamosios dalys, priešingai, nelaukiamos šiuo atveju?
– Iš odos perspektyvos maiste turėtų būti daug antioksidantų kaip vitaminai C, E, omega-3 riebalų rūgščių, cinko, kolageną skatinančių baltymų ir probiotikų, kurie padeda odai atsinaujinti, mažina uždegimą ir palaiko drėgmės balansą. Priešingai – perdirbti cukrūs, transriebalai, per didelis druskos kiekis ir dirbtiniai priedai skatina uždegiminius procesus, trikdo odos barjerą ir gali pabloginti aknę ar pigmentaciją.
– O jei kalbėtume apie pigmentaciją?
– Kalbant apie pigmentaciją, labai panašiai – maiste turėtų būti daug antioksidantų (vitaminai C, E, glutationas, polifenoliai), cinko, vario, seleno ir omega-3, nes jie padeda reguliuoti melanino gamybą, mažina oksidacinį stresą ir saugo nuo hiperpigmentacijos. Priešingai – didelis cukraus kiekis, uždegimą skatinantys riebalai, alkoholis ir UV jautrumą didinantys junginiai (pasikartoiu – jonažolė, citrusiniai furanokumarinai) gali paskatinti pigmentacijos atsiradimą ar patamsinti jau esamas dėmes.
Vienas iš dažniausiai mano rekomenduojamų maisto papildų turintiems hiperpigmentaciją – L-glutationas. Superinis pasirinkimas ne tik imuninei sveikatai palaikyti, energijai gauti, bet ir užkirsti kelią hiperpigmentacijos vystymuisi.
– Kokie faktoriai svarbu pigmentacijai? Faktas, kad svarbu – saugotis saulės. O dar?
– UV spinduliuotė vienareikšmiškai viena didžiausių hiperpigmentacijos kaltininkių. Be apsaugos nuo saulės, pigmentacijai didelę įtaką daro hormonai, pavyzdžiui, nėštumas, kontraceptinės tabletės, menopauzė. Uždegimai – kaip spuogai, dermatitai, odos traumos, genetika ir oksidacinis stresas.
Netinkamai naudojama kosmetika ar nežinojimas kaip odą apsaugoti po agresyvesnių kosmetikos priemonių taip pat gali būti tiesiu keliu į hiperpigmentaciją
– Kaip žmonės dažniausiai patys sau pagadina reikalus su pigmentinėmis dėmėmis? Kaip jų prisidaro ir paskatina?
– Viena dažniausių klaidų – citrinų sulčių naudojimas ant odos, nes jose esantys furanokumarinai ir rūgštys padidina odos jautrumą UV spinduliams ir gali sukelti fitofotodermatitą, odos nudegimus, paraudimą bei dar intensyvesnę hiperpigmentaciją. Džiaugiuosi, kad tokių šalinimo būdų vis mažėja, mūsų tauta gauna vis daugiau kokybiškos informacijos ir mokosi kaip prižiūrėti savo odą tinkamai.

Rekomenduojame išbandyti technologiškai pažangiausią BABÉ kosmetikos DEPIGMENT+ liniją, skirtą kovai su matomomis ir dar tik besiformuojančiomis pigmentinėmis dėmėmis:
Švytėjimo suteikiantis losjonas LOTION GLOW pasižymi greitu skaistinančiu, atnaujinančiu ir odos atspalvį suvienodinančiu poveikiu. Formulė papildyta vitaminu C, suteikiančiu odai švytėjimo, drėkinamuoju poveikiu pasižyminčiu gliukonolaktonu ir odos atspalvį suvienodinančiu bei barjerinę funkciją stiprinančiu niacinamidu. Dėl sudėtyje esančios hialurono rūgšties ir prepostbiotikų bei postbiotikų, losjonas taip pat drėkina odą ir rūpinasi jos mikrobiomu.

Kasdieniam naudojimui skirtas lengvas drėkinamasis fluidas CONTROL FLUID skaistina, atnaujina odą ir suvienodina jos atspalvį. Sudėtyje esančios veikliosios medžiagos, tokios kaip azeloglicinas ir heksilrezorcinolis, liposominė pieno rūgštis ir stabilus vitaminas C, šviesina, atnaujina odą ir suvienodina jos atspalvį. Formulėje esanti hialurono rūgštis drėkina odą, o prebiotikai ir postbiotikai rūpinasi odos mikrobiomu.

Intensyvaus poveikio serumas INTENSIVE SERUM koreguoja hiperpigmentaciją ir atnaujina odą, jo sudėtyje esančios veikliosios medžiagos, tokios kaip traneksamo rūgšties ir niacinamido liposomos, arbutinas ir retinalis, padeda koreguoti hiperpigmentaciją ir atnaujinti odą. Priemonė, skirta naudoti vakare, veikia giliausiuose odos sluoksniuose ir tinka net jautriai odai.

Apsauginė emulsija veidui nuo pigmentinių dėmių SPF 50 – yra depigmentuojanti apsauginė priemonė nuo saulės su vitaminu C ir traneksamo rūgštimi. Mažina pigmentines dėmes, šviesina ir suvienodina odos atspalvį. Pasižymi ypač lengva tekstūra, todėl puikiai tinka naudoti kasdien.