Atsibodo kiekvieną kartą atėjus į parduotuvę rinktis produktus pagal tai, kiek juose kalorijų? Pabodo graužtis dėl kiekvieno saldainio, keksiuko ar torčiuko gabaliuko? Kavinių bei restoranų vengi kaip maro, karo ir bado kartu sudėjus, nes bijai, kad lėkštėje bus per daug padažo, keptų bulvyčių ar kito nerekomenduotino maisto, kuriam negali atsispirti?
Ar jau turi panele.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųsk ją ir gauk visas naujienas pirmoji!
„iOS“ versija
„Android“ versija
Na, tuomet mes turime tau puikią žinią: šios dienos, pilnos kančios, jau praeityje! Pristatome išskirtinį interviu su intuityvaus valgymo specialiste gydytoja dietologe Aušra Jauniškyte-Ingelevičiene, kuri sutiko papasakoti apie lieknumo kultą, dietomis save alinančius jaunuolius bei tai, kaip spręsti persivalgymo ir savo kūno nemylėjimo problemas.
Kaip vertinate lieknumo kultą pasaulyje, Lietuvoje? Kas, Jūsų manymu, labiausiai formuoja jaunų mergaičių ir merginų požiūrį į jų kūnus?
Aš pavadinčiau tai ne „lieknumo“, o „liesumo“ kultu. Manekenės nuotraukose ir ant podiumų nėra normalaus svorio, tačiau nuolat matydamos jų nuotraukas neretai pradedame lyginti su savimi. Tai labai nelygiavertis palyginimas! Juk nuotraukos netgi yra pagražintos.
Žiniasklaidoje pilna straipsnių, interviu su žymiai žmonėmis, kur daug kalbama apie kūno formas. Man atrodo, kad žymus žmogus yra įdomus savo darbais, mintimis, asmenybe, bet beveik kiekviename interviu dabar paklausiama ir kaip jis/ji maitinasi, „rūpinasi“ savo kūno formomis ir pan.
Žymios merginos ar moterys, kurios yra netgi per liesos, būtinai pamini, kad norėtų numesti keletą kilogramų. Tokia informacija labai iškreipia kūno sampratą. Statistika rodo, kad net 9 iš 10-ies moterų yra nepatenkintos savo kūnu. Nepasitenkinimas savo kūnu dažniausiai prasideda paauglystėje.
Pasižiūrėkite, kokios nuotraukos dedamos prie straipsnių apie lieknėjimą ar dietas. Jos būna dviejų rūšių: arba akivaizdžiai per liesos manekenės nuotrauka, tarsi norint parodyti, kad ir tu tokiu gali tapti, reikia tik valios, arba normalaus, arba netgi šiek tiek per mažo svorio manekenės kūno dalis, kuri parodyta negražiai ir parodant, kad tai yra negražu ir kad ji per stora, nors iš tiesų jos svoris ir riebalų kiekis normalus ar kartais net ir per mažas.
Jauna mergina, kuri mato, kad jos mama yra nepatenkinta kūnu, netiesiogiai gauna žinią, kad nemėgti savo kūno – normalu. Bet tai tikrai nėra normalu. Nuomonei apie save įtaką gali padaryti ir aplinkiniai, kurie komentuoja besikeičiančią išvaizdą (kuri paauglystėje labai keičiasi, tai, vėlgi – normalu).
Su kokiais drastiškais savęs alinimo dietomis būdais yra tekę susidurti?
Daugiau kaip dešimt metų dirbu Universitetiniame valgymo sutrikimų centre, tai mačiau tikrai daug įvairių drastiškų svorio mažinimo būdų. Labiausiai sukrečia, kai ateina jaunos merginos, kurių plaukai nuslinkę, arba iškritę dantys – taip nutinka dėl nepakankamos mitybos.
Padarius kaulų tankio tyrimą, pasirodo, kad jų kaulai – išretėję kaip aštuoniasdešimtmečių močiučių. Dėl išnykusių mėnesinių jos galbūt ateityje nebegalės turėti vaikų. Teko matyti daug išsekusių merginų, kurios anksčiau būdavo geros mokinės ir studentės, bet dėl ilgalaikių dietų nebegali susikaupti, suprastėja atmintis, nebegali toliau mokytis ar dirbti.
Teko ne kartą matyti žmonių, kurie miršta dėl dietų. Man būna labai baisu, kai žmonės patiki įvairiomis teorijomis ir joms atsiduoda: valo organizmą, badauja, geria įvairius papildus ar vaistus. Girdėjau daugybę siaubingų istorijų, kokių kančių jiems teko patirti.
Nenoriu pasakoti drastiškų dietų būdų dėl vienos priežasties: kartais tenka išgirsti, kad merginos tas priemones išbando pasiskaičiusios apie jas žiniasklaidoje.
Kokio amžiaus merginos Lietuvoje, statistiškai, ima domėtis dietomis, ieškoti būdų sulieknėti?
Jau 6-7 metų vaikai kalba apie kūno formas. Dietos paprastai prasideda paauglystėje – 11-13 m amžiuje. Amerikoje 50 proc. paauglių laikosi dietos, Lietuvoje – net 60 proc. Tai tikrai dideli skaičiai. Kai tiek daug žmonių laikosi dietos, nenuostabu, kad dietos laikymasis, nepasitenkinimas savo kūnu tampa beveik socialine norma ir žmonės, ypač paaugliai, retai susimąsto, kad galbūt toks elgesys nėra normalus.
Ar šiais laikais jauniems žmonėms yra suteikiama pakankamai informacijos apie valgymo sutrikimus, drastiškų dietų poveikį žmogaus kūnui?
Tokios informacijos yra mažai, o palyginus su tuo, kiek yra informacijos, skatinančios laikytis dietos, ta kukli žinia apie valgymo sutrikimus paskęsta dietų gausoje. Įvairios mitybos teorijos pateikiamos labai pozityviai: vaizdžiai pasakojama, kaip žmogus, pakeitęs mitybą, išgijo nuo ligų, jam atsirado daug energijos, sulieknėjo ir pan.
Tokia informacija pateikiama vienpusiškai, niekada šalia nebūna žmogaus, kuris darė tą patį, ir jam buvo bloga, jis neteko energijos, linksmumo ir geros nuotaikos, susirgo kažkokia liga, pasakojimo. Aš girdžiu labai daug istorijų apie žmones, nukentėjusius nuo taip vadinamos „sveikos mitybos“, ar eksperimentų su mityba.
Ar tiesa, jog ne visos dietos yra kenksmingos? Kokios dietos galėtų būti laikomos tinkamomis net jauniems žmonėms?
Iš tiesų visos dietos yra kenksmingos. Nors mūsų visuomenėje vis dar vyrauja gilus įsitikinimas, kad tik dietos ar maisto ribojimas sureguliuoja svorį, jau seniai įrodyta, kad tai nepadeda. Kai tiek daug žmonių laikosi dietos, nenuostabu, kad dietos laikymasis, nepasitenkinimas savo kūnu tampa beveik socialine norma ir žmonės retai susimąsto, kad galbūt toks elgesys nėra normalus.
Pirma gyvenime dieta dažniausiai praeina nesunkiai. Apima euforija, atsiranda energijos, jėgų, svoris krenta, rodos, visai nededant pastangų. Tačiau svoris sugrįžta. Taip atsitinka 90 – 95 procentams žmonių, kurie laikosi dietos. Svoriui sugrįžus, norisi vėl susigrąžinti tą gerą būseną, kuri buvo dietos metu. Deja, to padaryti nebepavyksta vien dėl fiziologinių priežasčių ir tai visai nesusiję su valia.
Vėliau, laikantis vienos dietos po kitos, kyla klausimas: kodėl taip sunku toliau laikytis dietos, kodėl ne tik didėja svoris, bet vis daugiau galvojama apie maistą, jis vis labiau ir labiau normuojamas. Suvoki, kad vis daugiau galvoji apie maistą, stengiesi laikytis vis daugiau valgymo taisyklių. Vis labiau vargina kaltė, kad valgai. Save pradedi vertinti pagal svarstyklių parodymus arba pagal tai, kaip sekasi laikytis dietos: esi „gera(s)“ kai riboji, „bloga(s)“, jei nepavyko riboti, persivalgei.
Labai svarbu suprasti: ne jūs kalti, visus šiuos aprašytus dalykus sukelia dietos laikymasis. Gal dar būtų galima pakentėti, ištverti tuos sunkumus, jei sulauktumėme rezultato tokio, kokio tikisi dietos besilaikantis žmogus. Deja, tyrimai rodo, kad 90 – 95 procentams žmonių, besilaikančių dietos, svoris grįžta. Iš jų netgi dviems trečdaliams jis tampa didesniu nei buvo. Dietos didina svorį. Manoma, kad dietos labai prisidėjo prie to, kad šiuo metu pasaulyje yra nutukimo epidemija. Po dietų atsiranda persivalgymų priepuoliai. Dietos nuo 8 iki 12 kartų padidina riziką susirgti valgymo sutrikimais.
Kai specialistai pradėjo kalbėti apie tai, kad dietos kenksmingos, žiniasklaidoje paplito nauja mada: dietas pavadinti „sveikomis“ ar „nekenkiančiomis sveikatai“, o paskutinė mada – dietas vadinti sveika mityba arba sveika gyvensena. Taip pavadinus, atrodo, kad sau nepakenksi, bet pasigilinus iškart nesunku pastebėti, kad „sveika mityba“ siūlo maisto ribojimą, kalorijų skaičiavimą, maisto skirstymą į „sveiką“ ir „nesveiką“, riebalų atsisakymą, iškrovos dienas, ir panašiai, t.y. tą patį, ką siūlo dietos.
Nuo ko pradėti žmogui, kuris nori sveikai maitintis? Ar protinga staigiai keisti gyvenseną, ar geriau tam tikrus produktus integruoti į savo kasdienybę po truputį, tuo pačiu atsisakant kažko kenksmingo?
Kai konsultuoju klientus, visuomet žiūriu į kiekvieną žmogų individualiai, kokie pokyčiai būtent to žmogaus gyvensenoj būtų jam naudingi. Galbūt trūksta miego – tuomet reikia pasirūpinti būtent poilsiu, galbūt dėl didelio užimtumo nepakanka laiko pabūti gryname ore, pasivaikščioti.
Sveikai gyventi nėra sudėtinga. Svarbu nepulti į kraštutinumus: žaliavalgystę, badavimus, iškrovos dienas, pernelyg intensyvų sportavimą, visišką tam tikrų produktų ar saldumynų atsisakymą, ir pan., kurie tikrai nėra sveika gyvensena.
Mūsų visuomenė, reklama neretai prilygina sveiką gyvenseną svorio mažinimui. Tačiau mūsų sveikata labiau priklauso nuo gyvenimo būdo, o ne nuo svorio. Tyrimai rodo, kad šiek tiek viršsvorio turintys žmonės netgi gyvena ilgiau nei normalaus svorio. Žmogus, kuris yra normalaus svorio, bet rūko, vartoja alkoholį, neišsimiega, nevalgo vaisių ir daržovių ateity turės didesnę ligų riziką nei stambesnis žmogus, kuris reguliariai valgo, reguliariai mankštinasi, išsimiega, nerūko, nevartoja alkoholio.
Esate Intuityvaus valgymo specialistė. Kas tai, kuo tai naudinga žmogui?
Intuityvus valgymas yra speciali programa, kuri padeda žmogui, užsisukusiam dietų rate, iš jo ištrūkto. Ji padeda sukurti sveiką požiūrį į maistą ir kūną, gerbti ir priimti jį. Tai priešinga nei siūlo dietos: dietos paprastai skatina nekęsti savo kūno, nepagarbiai su juo elgtis, žaloti jį maisto ribojimu ir pernelyg intensyviu sportavimu.
Priešingai nei dietos, kurios siūlo maistą rinktis pagal tam tikras taisykles, Intuityvus valgymas siūlo remtis savo kūno pojūčiais ir klausytis ir suprasti kūno siunčiamus signalus: alkį, sotumą (jie parodo, kiek mums reikia maisto, kiekvienam skirtingai), bei klausytis savo norų ir poreikių, kai renkiesi, ką valgyti. Neskirstyti maisto į „galima“, „negalima“. Intuityvus valgymas skatina atskirti biologinį alkį nuo emocinio. Jis taip pat siūlo pažvelgti į savo kūną ir sveikatą plačiau: pasirūpinti ne tik mityba, bet ir tinkamu fiziniu aktyvumu, miegu, laisvalaikiu, asmeniniais poreikiais ir pan. – jūs nustebsite, bet mūsų svoriui ir sveikatai svarbu ne tik mityba ir judėjimas, ne mažiau svarbūs ir mano išvardinti dalykai ir dar labai daug kitų.
Intuityvus valgymas skatina susikurti autentišką rūpinimąsi savimi: ne klausantis ir taikant visas rekomendacijas iš eilės, bet suprantant, kas tinka mano kūnui. O mes labai skirtingi ir negali būti vienodų mitybos rekomendacijų visiems. Kartu su psichoterapeute mes vedame Intuityvaus valgymo grupes žmonėms, kuriuos vargina emocinis valgymas.
Intuityvus valgymas yra naudingas ne tik persivalgantiems ar užsisukusiems dietų rate, bet ir visiems žmonėms. Tiesiog tai natūralus, fiziologiškas valgymas, kai atsižvelgiama į savo alkio ir sotumo pojūčius, pasirenkami mėgstami produktai (jei nėra medicininių priežasčių, dėl kurių negalima jų valgyti, pvz., alergijos maistui, celiakijos). Intuityvus valgymas yra paremtas moksliniais tyrimais. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie maitinasi intuityviai, yra mažesnio KMI (kūno masės indeksas), jie labiau patenkinti savo kūnu, jie turi mažesnę riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu.
Jeigu reikėtų įvardinti 3 produktus, kurių reikėtų atsisakyti, norint pagerinti kūno formas, kokie jie būtų?
Aš įvardinsiu tris produktus, kuriuos būtina valgyti jaunai merginai, jei ji nori būti sveika ir normalaus svorio. Nekalbėsiu apie visiems žinomus produktus (uogas, vaisius, daržoves, riešutus ir pan.), o paminėsiu produktus, kurie mūsų visuomenėje dėl riebalų ir kalorijų baimės be reikalo (ir net sakyčiau, daroma žala, kai jų atsisakoma) yra išbraukti iš sveikatai naudingų sąrašo. Tai sviestas, kiaušiniai ir avokadas.
