Pleiskanojanti dėmelė ant veido, galvos odos ar rankų daugeliui atrodo kaip nekaltas odos sudirgimas ar per ilgo buvimo saulėje pasekmė. Tačiau tai gali būti ir aktininė keratozė – ilgalaikio ultravioletinių spindulių poveikio sukelta ikivėžinė odos būklė. Šiaulių plataus profilio klinikos „Meliva” (anksčiau – „Kardiolitos klinikos”) gydytoja dermatovenerologė Daiva Raudonaitienė sako, kad šios ligos pradžia dažnai nepastebima, nes ji nesukelia skausmo ar kitų ryškių simptomų. Vis dėlto, nediagnozuota ir negydoma, aktininė keratozė ilgainiui gali peraugti į pavojingą plokščialąstelinį odos vėžį.
„Ši liga labiausiai kelia nerimą dėl to, kad žmonės jos nelaiko pavojinga. Dažnai jie kreipiasi dėl kitų odos darinių, o aktinines keratozes aptinkame atsitiktinai – apžiūros metu, rožinių, pleiskanojančių dėmelių pavidalu saulės pažeistose vietose, dažniausiai veide ar plaštakose. Tai ikivėžinis odos susirgimas, kuris negydomas gali progresuoti. Maždaug 10 proc. atvejų šie pakitimai perauga į plokščialąstelinę karcinomą – tai jau odos vėžys, rimta onkologinė diagnozė”, – sako D. Raudonaitienė.
Vienas efektyviausių sprendimų – kriochirurgija
Gydytoja dermatovenerologė primena, kad pastebėjus bet kokius neįprastus odos pakitimus, kurie neišnyksta per dvi savaites, pravartu nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju dermatovenerologu, nes tai gali būti rimta problema. Odos darinių diagnozė nustatoma atliekant dermatoskopiją.
„Kadangi aktininė keratozė, kaip ir kiti odos vėžiai, dažniausiai nesukelia skausmo, todėl žmonės juos linkę ignoruoti, kol vieną dieną pažeista vieta ima kraujuoti ar formuojasi opa. Deja, tuomet neretai jau būna per vėlu”, – teigia D. Raudonaitienė ir priduria, kad aktininę keratozę galima greitai ir efektyviai pašalinti vieno vizito pas gydytoją dermatovenerologą metu.
Vienas pagrindinių aktininės keratozės gydymo metodų – kriochirurgija. Tai nesudėtinga procedūra, kuri, atlikta tinkamai ir laiku, nepalieka randų ar kitų kosmetinių defektų.
„Dažnai žmonės, pastebėję odos darinį ir įtarę, kad tai gali būti vėžys, delsia kreiptis į specialistą, nes baiminasi, jog jį teks operuoti, o po procedūros likęs randas subjauros veidą visam likusiam gyvenimui. Tačiau atliekant kriochirurgiją, darinys sunaikinamas iš karto. Po procedūros susiformuoja šašas, po kuriuo atauga sveika oda. Jam natūraliai nukritus, nelieka nei randų, nei jokių kosmetinių defektų”, – sako D. Raudonaitienė.
Užkirsti kelią ligai padeda prevencinės priemonės
Siekiant sumažinti odos darinių riziką, aktyviu saulės metu ypač svarbu rūpintis odos apsauga ir dėvėti lengvus, bet kūną dengiančius drabužius ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes ar sijonus, kurie apsaugo nuo tiesioginių ultravioletinių spindulių. Taip pat verta turėti plačiakraštę kepurę, dengiančią ne tik galvą, bet ir ausis bei sprandą.
„Kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo amžiaus, naudinga reguliariai tikrintis odos darinius ir bent kartą per metus apsilankyti pas gydytoją dermatovenerologą. Tiems, kurie turi daug apgamų ir pigmentinių dėmelių, tai daryti geriausia kas šešis mėnesius. O pastebėjus naują darinį, kuris neišnyksta per dvi savaites, verta nieko nelaukus pasitarti su specialistu”, – teigia Šiaulių plataus profilio klinikos „Meliva” gydytoja dermatovenerologė D. Raudonaitienė.
Gydytoja dermatovenerologė atkreipia dėmesį, kad dažniausia žmonių daroma klaida – odos darinių spaudymas ar bandymas juos šalinti savarankiškai. Jei darinys neišnyksta, tai gali būti netgi odos vėžio pradžia. Tokiais atvejais svarbu kuo greičiau pasikonsultuoti su specialistu.
