Lietuvoje maždaug kas šeštas gyventojas (17 proc.) yra patyręs įvairių nelaimingų atsitikimų tuo metu, kai naudojosi mobiliaisiais įrenginiais – bendravo, naršė, fotografavo ar filmavo. 8 proc. atvejų skaitmeninis „atsijungimas“ nuo pasaulio baigėsi lengvesniais ar sunkesniais sveikatos sutrikdymais, atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ birželio mėnesį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
Apklausą iniciavusios draudimo bendrovės BTA duomenimis, atvejų, kuomet virtualus bendravimas ar pastangos „pagauti“ kuo daugiau dėmesio socialiniuose tinkluose sulauksiantį kadrą baigiasi stresinėmis situacijomis bei traumomis, ypač padažnėja per atostogas, keliaujant ir vykstant į užsienį.
„Nubrozdinimai, susitrenkimai, ar net lūžiai ir neplanuotas vizitas mediko kabinete – tokia kartais būna virtualus bendravimo ir noro tuoj pat dalintis vaizdais iš gražiausių kampelių kaina. Suklupimai, pargriuvimai, atsitrenkimai į kitus žmones ar kliūtis ne toks ir retas atvejis, su kuriuo yra susidūręs kas šeštas šalies gyventojas. Tokių atsitikimų metu dažnai nukenčia ir patys mobilieji įrenginiai. Nekeista, kad su mobiliaisiais įrenginiais susijusių žalų pikas stebimas būtent vasarą“, – sako BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Goliančikas.
Dažniau nukenčia jaunesni
Apklausa atskleidė, kad Lietuvoje dėl priklausomybės nuo išmaniųjų įrenginių dažniausiai nukenčia jaunesnio amžiaus (18-25 m.) žmonės – net 37 proc. jų prisipažino patyrę nelaimingų atsitikimų naudodamiesi telefonais. 26-35 m. amžiaus grupėje tokių nelaimėlių yra kur kas mažiau – 24 procentai.
„Nors didžioji dalis tokių incidentų atsiperka trumpalaikiu stresu ar menku nubrozdinimu, tačiau būtent jauniems žmonėms dėl neapdairumo dažniau tenka apsilankyti ir pas medikus. Apklausos duomenimis, 18-25 m. jaunuoliai naudodamiesi mobiliaisiais rimtesnių traumų patiria 5 kartus dažniau nei likusi visuomenės dalis. Tai suprantama – ši amžiaus grupė mobiliaisiais įrenginiais naudojasi aktyviausiai, nuolat dalinasi informacija socialiniuose tinkluose. Tačiau jaunimui tikrai norisi palinkėti daugiau atidumo aplinkai ir dėmesio savo saugumui“, – sako BTA ekspertas.
Panašios tendencijos fiksuojamos ir pasaulyje. 2018 m. grupė Indijos mokslininkų suskaičiavo, kad per šešerius metus (nuo 2011-ųjų iki 2017-ųjų) mėgindami pasidaryti asmenukę pasaulyje žuvo beveik 260 žmonių. Dažniausiai tai buvo vyrai, o bendras amžiaus vidurkis – vos 23 metai.
Pavojus tyko ir turistų lankomose vietose
Tyrimą atlikę mokslininkai kaip vieną rekomendacijų pateikė siūlymą dalį itin lankomų turistinių objektų bei vietų ženklinti draudžiamaisiais ženklais, nes patys žmonės ne visada sugeba įvertinti sveikatai ar net gyvybei kylančią riziką.
Vienomis pavojingiausių vietų nuotraukoms bei asmenukėms tradiciškai laikomos tokie turistų mėgstami objektai kaip Norvegijoje esanti Trolltungos uola (liet. – Trolio liežuvis), išsikišusi virš Hardangerio fiordo. Taip pat vakariausiu kontinentinės Europos tašku laikomas Cabo da Roca (liet. – Uolos kyšulys) Portugalijoje, Didysis Kanjonas bei nacionaliniai parkai Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pavojingiausiais renginiais asmenukių mėgėjams įvardijamos dviračių lenktynės „Tour De France“ bei garsusis bėgimo su buliais festivalis Pamplonoje, Ispanijoje.
„Turistų mėgstamos vietos ar gausiai lankomi renginiai kartais tikrai pasižymi padidinta rizika dėl aukščio, greičio bei kitų aplinkybių. Galima netyčia slystelėti ant uolos, persiversti per apsauginę tvorelę, būti sumindytam minios ar užpultam laukinių gyvūnų. Tokiose vietose, žinoma, reikia būti itin atidiems ir šiukštu nerizikuoti be reikalo. Tačiau atidumas būtinas ir kasdienybėje – mobiliaisiais įrenginiais reikia naudotis atsakingai, stebėti aplinką, stabiliai stovėti ant kojų, įvertinti gamtines sąlygas ir tiesiog daugiau dėmesio skirti tam, kas vyksta realiame, o ne virtualiame pasaulyje. Svarbiausia – be reikalo nerizikuoti ir už gražų vaizdą labiau vertinti savo ir artimųjų sveikatą“, – pataria M. E. Goliančikas.
