Lietuvoje pastarosiomis dienomis užfiksuota retai matoma šiaurės pašvaistė, kuri visoje šalyje sukėlė susidomėjimą ir džiugesį. Tai ypatingas gamtos reiškinys, kuris paprastai būna matomas tik šiaurinėse platumose, tačiau kartais dėl stipresnio Saulės aktyvumo jį galima pamatyti ir Lietuvoje.
Šiaurės pašvaistė, dar vadinama aurora borealis, atsiranda, kai Saulės išsiskiriančios įkrautos dalelės (elektronai ir protonai) susiduria su Žemės magnetosfera ir atmosferoje esančiais deguonies bei azoto atomais. Šie susidūrimai sukuria įspūdingą švytėjimą, kuris gali būti įvairių spalvų – nuo žalios, geltonos iki violetinės.
Saulės audros poveikis
Šių metų spalio pradžioje užfiksuota stipri Saulės audra, dėl kurios ir atsirado sąlygos pašvaistės matomumui net pietinėse platumose. Saulės vėjai pasiekė Žemės atmosferą ir sukėlė šį reiškinį, kuris dėl ypatingų atmosferos ir geomagnetinių sąlygų tapo matomas ir Lietuvoje. Paskutinis panašaus masto šiaurės pašvaistės stebėjimas šalyje įvyko tik prieš keletą metų, todėl šis reiškinys ypač įdomus tiek profesionalams, tiek mėgėjams stebėtojams.
Kur ir kada stebėti pašvaistę?
Šiaurės pašvaistė dažniausiai pastebima naktį, kai dangus yra tamsus, o miestuose, kur yra mažiau šviesos taršos, vaizdas dar įspūdingesnis.
Mokslininkų komentarai
Lietuvos mokslininkai, tyrinėjantys atmosferos reiškinius, teigia, kad tokio stiprumo šiaurės pašvaistės Lietuvoje pasitaiko retai. „Šiaurės pašvaistė dažniausiai stebima šiauriniuose regionuose, tačiau stipresnės Saulės audros gali praplėsti jos matomumo teritoriją“, – teigia Lietuvos geofizikos specialistai.
Jie priduria, kad šis reiškinys yra ne tik vizualiai patrauklus, bet ir suteikia vertingos informacijos apie Saulės ir Žemės magnetinio lauko sąveiką.
