Į daugelį jaunų susituokusių porų XXI amžiuje žiūrima skeptiškai. Arba jie LABAI paskubėjo, arba prispyrė „reikalas“ – nėštumas. Nebe mūsų mamų ar močiučių laikai, kai tekėdavo nesulaukusios dvidešimties ar dažnai ir pilnametystės.
Dabar merginoms svarbu išsiaiškinti, ar mylimas vaikinas yra tikrai tas vienintelis, reikia pažinti pasaulį ir tiesiog būtina subręsti. Kaip tik dėl šių priežasčių poros neskuba tuoktis, atvirkščiai, partneriai draugauja po penkerius ar daugiau metų, kartu apsigyvena prieš vestuves, augina šunis ar katinus, dalijasi atsakomybe, siekia karjeros, į santuoką žiūri racionaliai ir žiedus sumaino artėjant trisdešimtmečiui. O kur romantika? O kas, jeigu vienintelis prispyręs „reikalas“ – meilė? Ką tada daryti? Anksti ištekėjusi Evelina Anusauskaitė-Young sako, kad tokiu atveju reikėtų nekreipti dėmesio į kitų žmonių nuomonę ir daryti taip, kaip širdis liepia.
IŠ PIRMO ŽVILGSNIO
Atlikėja, dainų kūrėja Evelina Anusauskaitė Young ištekėjo būdama vos 23-ejų. Ar jie nepaskubėjo? Youngai myli vienas kitą, yra geriausi draugai ir visada siekia kits kito laimės, tad Evelina tiki, jog viskas įvyko pačiu tinkamiausiu laiku. Kaip jie susipažino? Los Andžele vyko „Avon Voices“ dainavimo konkurso pusfinalis, kuriame dalyvavo ir jaunoji dainininkė iš Lietuvos. Adamas ten buvo atsakingas už garso režisūrą, tad juodu visą savaitę dirbo šalia. Dėl repeticijų, didelio krūvio ir projekto vietos merginai neteko pamatyti visų legendinių Los Andželo objektų, o juk taip norėjosi. Sąžinė tiesiog neleido išvykti nesusipažinus su išskirtiniu miestu, tad likus šešioms valandoms iki skrydžio namo ji nusitaikė į arčiausiai stovintį komandos narį ir paprašė aprodyti miestą.
Tai buvo garso režisierius Adamas Youngas. Jis nepasididžiavo ir sutiko. „Maniau, kad viskas tuo ir baigsis, bet, pasirodo, aš jam kritau į akį (juokiasi). Grįžusi namo, parašiau Adamui ir padėkojau už skirtą laiką. Prižadėjau atsilyginti tuo pačiu, jei jis kada atvyktų į Lietuvą. Adamas ilgai nelaukė ir atvyko po mėnesio. Užteko vienos dienos kartu, kad suvokčiau, jog vyksta tai, apie ką rašoma dainose ir eilėraščiuose. Iš dalies tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, tik Adamas tą suprato greičiau, kol dar buvome Los Andžele“, – mintimis apie pirmuosius susitikimus dalijosi Evelina.
„TAIP“ BE SVARSTYMŲ
Po pusantrų metų pora nutarė kelti vestuves. Niekas šiais laikais nerekomenduoja tekėti jaunai, tad ar aplinkiniai neapkalbėjo tokio sprendimo? Evelina pasakoja, kad kvaili komentarai ir nuomonės jos nežeidžia. Visų pirma ji internetiniuose portaluose neigiamų atsiliepimų neskaito, o į akis tokių dalykų paprastai niekas nesako. „Artimieji žino, kad jei aš ką nors nusprendžiu, tai tik labai apgalvotai ir nelabai ką kitokiais argumentais pakeisi. Nors, tiesą sakant, Adamui ,,taip“ pasakiau negalvodama (juokiasi) ir vis dėlto tai buvo mano sprendimas. Kalbant apie komentarus, atgarsių girdėjau iš ,,draugų draugų“. Buvo teigiančių, kad tuokiuosi dėl dokumentų… Na, dabar juos turiu, bet mes vis dar esam kartu. Sakoma, kad susituokti jauniems nėra gerai, nes žmonės dar mažai patyrę, nepažįsta gyvenimo, todėl anksčiau ar vėliau išsiskirs. Bet sakoma, kad moterims gimdyti reikia jaunoms. Jei negalima tuoktis jauniems, kaip tada pagimdyti vaikus iki trisdešimties? Be to, kaip kaupti patirtį? Juk tai galima daryti ir dviese. Manau, kad žmonės išsiskiria ar sugyvena ne dėl sukauptos patirties ar jos trūkumo, o dėl to, kiek jie motyvuoti būti kartu.“
NESUTARTI REIKIA MOKĖTI
Jaunavedžiai gąsdinami, kad santuoka yra sunkus darbas, kad reikia mokėti nesutarti, reikia mokėti susitaikyti ir ieškoti kompromisų. Kaip to išmokti, kaip priimti kompromisus? „Mes esame komanda, todėl vengiame bet kokių konfliktų ir stengiamės nesipykti, o jei skiriasi nuomonės, visada aiškinamės ramiai, – pabrėžia Evelina. – Šiaip su Adamu labai sunku nesutarti, nes jis visiškai neegoistiškas, nekonfliktiškas ir visada juokiasi, kai aš dėl ko nors užsispiriu. O aš raguota nuo mažens. Todėl jis mane praminė ožkiuku arba ožka. Ir kai pradedu ginčytis, jis man pradeda lietuviškai sakyti: „Ne! ne! ne! Aš ožkiukas!“ Ir aš negaliu susilaikyti nesijuokusi, nes jis tai taria taip juokingai. Jei pasitaiko rimtesnis nesutarimas, mes stengiamės daug kalbėtis. Baisiausia, ką žmonės gali padaryti – tai nusisukti vienam nuo kito ir tikėtis, kad kitas supras ir „išanalizuos“ tavo tylą. Tai tik sukuria atstumą. Taip pat mes niekada neiname miegoti susipykę. Net jei ir nesutinkame su kito nuomone, apsikabiname ir pasakome, kad mylime vienas kitą. Manau, būtina, kad mylimas žmogus visada tai žinotų ir tuo neabejotų.“
DIDŽIAUSIAS GERBĖJAS
Sakoma, kad jei vyras nėra tavo didžiausias gerbėjas, jis nėra tavo vyras. Ar Adamas lankosi visuose koncertuose? „Jis lankosi visuose koncertuose ir kituose su mano veikla susijusiuose svarbiuose įvykiuose, kiek tik gali. Bet jei jis dirba ar yra išvykęs, aš tai suprantu. Žinau, kad Adamas yra mano didžiausias ir ištikimiausias gerbėjas, nes pirmas išgirsta visas mano dainas, visada skatina nesustoti ir suteikia man visišką laisvę užsiimti veikla, kuri tokia brangi. Taip pat jis labai mėgsta muziką ir meno pasaulį, todėl jo nereikia skatinti ar prašyti man patarti, jis pats su džiaugsmu pasineria į visą kūrybos procesą. Mums tiesiog pasisekė rasti vienam kitą.“ O kaip atrodo jūsų kasdienybė? „Paprastai mes arba užsiėmę savo veiklomis visą dieną, arba dirbame kartu su mano kuriama muzika. Vakare visada kartu valgome vakarienę, nesvarbu, kiek tektų man laukti jo ar jam manęs. Tris kartus per savaitę (ir net nemėgink jo neišleisti) Adamas eina pažaisti krepšinio, o aš į šokių pamokas. O jei kada ištinka laisvesnė valanda, einame kartu į mėgstamą restoraną, meno galerijas ar pasivaikščioti su savo šunimi Luna.“
