Kitados Svato slėnis (Pakistanas) buvo lyg rojaus kampelis žemėje. Čia lankydavosi turistai, mėgaudavosi šiltu oru, kriokliais, ežerais ir žaluma. Čia vietos gyventojai jautėsi laimingi, mergaitės galėjo eiti į mokyklą ir svajoti apie gražią ateitį. Deja, pasakos anksčiau ar vėliau baigiasi, tad galas atėjo ir šiai. 2007 m. islamo ekstremistai talibai1 užėmė Svato slėnį ir šiame krašte paskelbė savo taisykles: merginos negali palikti namų be vyriškos lyties lydinčio asmens, gydytojai vyrai negali liesti moters kūno, už lakuotus nagus merginos netekdavo piršto, o nuo 2009 m. mergaitėms uždrausta lankyti mokyklą.
Nenuostabu, juk išsilavinusi ir protinga moteris – galingas ginklas, todėl talibai ne tik uždraudė mergaitėms mokytis, bet ir sugriovė apie 200 Svato slėnio mokyklų, taip panaikindami bet kokią galimybę šviestis. Prieštaraujantiems teroristai grasino mirtimi ir viešai baudė. Kodėl? Jauniausia Nobelio taikos premijos laureatė Malala Yousafzai (18) tikina, jog teroristai tiesiog bijo išsilavinusių ir stiprių moterų. Malala tai žino geriau nei kiti. Už priešinimąsi talibų nuomonei vos nemirė būdama penkiolikos. Tai jos neišgąsdino, atvirkščiai, ji nutarė nesitaikstyti su moterų padėtimi Pakistane ir ketina tapti šios šalies ministre, kad galėtų suteikti pakistanietėms tokį išsilavinimą, kokio jos nusipelnė. Savo darbą Malala Yousafzai pradėjo prieš daugelį metų, kai ėmė rašyti BBC kanalui.
GIMTI MERGAITE
Gimti mergaite Pakistane menkas džiaugsmas. Berniuko gimimo proga šaudomi saliutai, sveikinami tėvai, o nauju šeimos nariu džiaugiasi visas kaimas. Kai šeimos gretas papildo mergaitė, nieko panašaus nevyksta, todėl gimus Malalai moterys gailėjo mamos ir nesveikino tėčio. Malalos tėtis Ziauddinas Yousafzau pasakojo, kad vos pažvelgęs mergaitei į akis suprato, jog ji kitokia nei kiti vaikai. Jis iškart ją pamilo. Sakydamas, kad Malala išskirtinė, Ziauddinas tikrai nesuklydo. Jau dabar kalbama, kad mergaitė pateks į istoriją kaip labai svarbus asmuo ne tik Pakistanui, bet ir visam pasauliui. Kodėl? Na, Malala visą vaikystę svajojo tapti gydytoja, tačiau ilgainiui suprato, jog pasieks daug daugiau, jei pasirinks politikės karjerą ir kovos už moterų teises. Ji liko gyva po šūvio į galvą, bendravo su didžiais ir išmintingais pasaulio žmonėmis, sukritikavo JAV prezidentą Baracką Obamą ir sakė kalbą Jungtinių Tautų būstinėje. Ji nori padėti moterims ir tiki, kad gali tai padaryti. „Aš noriu padėti savo šaliai. Noriu, kad mergaitės turėtų teisę laisvai mokytis ir tobulėti.<...> Noriu, kad joms nereikėtų ištekėti trylikos ir gimdyti krūvos vaikų“, – viename interviu pasakojo būsima politikė. Ji net nori, kad talibai ir jų vaikai galėtų mokytis, nes daugelis jų yra neišsilavinę ir net nesupranta, kaip neteisingai elgiasi, skriausdami Pakistano ir Afganistano mergaites.
NENUTILDĘS ŠŪVIS
Sunku patikėti, kiek drąsos ir užsispyrimo turi Malala. Talibų grasinimai moksleivėms jos visai neišgąsdino. Nors ir paslapčia, Malala vis tiek lankė mokyklą, o 2011 m. pradėjo rašyti BBC kanalui. Tekstai buvo dienoraščio tipo, kuriuose mergaitė dalijosi viskuo, kas tuo metu vyko Pakistane. Talibai sužinojo, kieno čia darbas, todėl 2012 m. spalio 9 d. trys vyrai sustabdė mokyklos autobusą. Vienas atėjo prie mergaičių, sėdinčių gale, ir paklausė, kuri iš jų yra Malala. Nesulaukęs atsakymo talibas į Malalą paleido net tris kulkas. Viena kliudė mergaitei veidą, kita petį, trečia – jos dvi drauges, sėdinčias šalia. Po įvykio mergina buvo nuskraidinta į specializuotą kliniką Birmingame (Didžioji Britanija), ten kvalifikuoti gydytojai atliko ne vieną operaciją ir išgelbėjo ant plauko pakibusią gyvybę. Malalai pasisekė, kad kulka nekliudė smegenų. Ir tai yra ne tik stebuklas, bet ir atkirtis talibams, nes ji, lemtingą dieną nespėjusi atsakyti talibui į klausimą, atsakė vėliau. Tada, kai išleido memuarų knygą, pavadintą „I am Malala“ („Aš esu Malala“).
JAUNIAUSIA NOBELIO PREMIJOS LAUREATĖ
Malala ne tik parašė memuarų knygą, bendravo su JAV prezidentu Baracku Obama ir jo žmona Michele ir sakė kvapą gniaužiančią kalbą Jungtinių Tautų būstinėje, – ji gavo Nobelio taikos premiją. Merginai tuo metu buvo 17, todėl ji yra jauniausia nominantė per visą Nobelio premijos istoriją. „Aš pasakoju savo istoriją ne todėl, kad ji unikali, o kaip tik todėl, kad ji tokia nėra“, – atsiimdama apdovanojimą Osle sakė Malala. Malalų pasaulyje yra daug ir visos jos nori turėti galimybę mokytis ir žinoti, kas vyksta pasaulyje. Juk šiuo metu Pakistane net 9 mln. vaikų nelanko mokyklos, du trečdaliai jų – mergaitės. „Jie manė, kad kulka mane nutildys, bet klydo. <...> Vienas vaikas, vienas mokytojas, viena knyga ir vienas rašiklis gali pakeisti pasaulį“, – Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke liepos dvyliktąją, per savo šešioliktą gimtadienį, kalbėjo Malala. Jungtinės Tautos tą dieną paskelbė Malalos diena.
Šiuo metu Malala gyvena Didžiojoje Britanijoje su tėvais ir dviem broliais, tačiau vienintelė jos svajonė – grįžti į nuostabųjį ir gražųjį Svato slėnį. Ši mergina tikrai išskirtinė daugeliu prasmių. Ji ne tik jauniausia Nobelio taikos premijos laureatė, protinga ir neįtikėtinai drąsi, šiame technologijų pasaulyje ji nesinaudoja feisbuku, instagramu nei tviteriu ir savo rankose nori laikyti vieną vienintelį dalyką – knygą. Taigi kyla tik vienas klausimas: ar nesijauti kvailai nenorėdama eiti į mokyklą ar universitetą ir kas rytą bambėdama, kad tau neįdomu, kai tuo pat metu pasaulyje žmonės krauju kovoja už galimybę mokytis? Man tai truputį gėda. Tai gal pasimokom, jei jau turim tokią neįkainojamą prabangą?..
