Ar žinai, ką reiškia nemylėti savo kūno ir norint sulieknėti badauti dvi, tris ar penkias dienas? Ar esi patyrusi, koks jausmas apima, kai, sėkmingai laikiusis griežčiausių dietų, persivalgai taip, kad suvartoji savaitės kalorijų normą? Ar žinai, ką reiškia priverstinai sukelti sau vėmimą ir paskui jausti gėdą ir neapykantą? Tikiuosi, nieko panašaus nesi patyrusi, deja, merginos, sergančios valgymo sutrikimais, puikiai žino, apie ką kalbu.
Valgymo sutrikimai – tai genetinių, socialinių, kultūrinių, psichologinių veiksnių padarinys, pasireiškiantis netinkamu požiūriu į savo kūną. Skiriamos trys valgymo sutrikimų formos: nervinė anoreksija, nervinė bulimija, persivalgymas.
Nervinė anoreksija (anorexia nervosa) – psichologinė liga, dėl kurios ligonis paniškai bijo sustorėti, todėl laikosi drastiškų dietų, badauja. Ilgainiui sergantis žmogus tampa nenormaliai lieknas.
Nervinė bulimija – valgymo sutrikimas, kai ligonis laikosi dietų, mažina porcijas, bet vėliau persivalgo ir bando dirbtinai pašalinti iš organizmo suvalgytą maistą (vėmimas, laisvinamųjų vaistų, arbatų, diuretikų vartojimas, intensyvus sportas, badavimas). Sergant bulimija svoris dažniausiai išlieka normalus, todėl pastebėti, kad artimas žmogus serga, sunku.
Persivalgymas – psichologinis sutrikimas, kurį sukelia stresinės situacijos. Žmogus, negalėdamas susidoroti su savo problemomis, jas slopina maistu.
Išlepusių merginų liga?
Vyrauja nuomonė, kad valgymo sutrikimai yra šiuolaikinių, išlepintų ir neturinčių ką veikti mergaičių problema. Labiausiai piktinamasi dėl to, kad pasaulyje žmonės ir taip badauja, tad kam dar tai daryti per prievartą. Tačiau svarbu žinoti, kad toks požiūris klaidingas. Valgymo sutrikimų pavyzdžių aptinkama jau senovės Graikijoje bei Romoje, taip pat jų buvo viduramžiais, o XVII a. Anglijoje nervinė anoreksija buvo įvardyta psichologine liga. Žinoma, seniau šios ligos atvejų pasitaikydavo daug rečiau, tačiau teigti, kad tai tik mūsų amžiaus problema, ne visai tikslu. Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė teigia, kad valgymo sutrikimai – visai ne išlepintų mergaičių liga. Tai labai rimta liga, nes baimė priaugti svorio ar besaikis noras lieknėti yra tik negebėjimo susitvarkyti su savo emocijomis, išgyvenimais ar problemomis padarinys.
Kaip susergama?
Dietologė pasakoja, kad valgymo sutrikimų atsiranda ne dėl vienos priežasties, pavyzdžiui, noro būti labai lieknam. Tai daugelio priežasčių: nepasitikėjimo savimi, streso, įtampos ir auklėjimo mišinys. Valgymo sutrikimų atsiranda pereinamaisiais laikotarpiais, dažniausiai paauglystėje, kai jaunas ir bręstantis žmogus nesupranta, kas vyksta su jo kūnu, taip pat baigus mokyklą ir išvykus studijuoti į kitą miestą, ruošiantis vestuvėms, atsiradus kūdikiui. Įdomu ir tai, kad žmonės, nutarę laikytis dietų, daug dažniau suserga valgymo sutrikimais. Kai žmonės laikosi dietų, rizika, kad žmogus susirgs, padidėja nuo 8 iki 12 kartų. Tyrimai rodo, kad paauglystėje žmonės labai dažnai laikosi dietos. Amerikoje 50 proc. merginų ir 25 proc. vaikinų, o Lietuvoje net 60 proc. merginų laikosi dietos, nemažai jų vėliau suserga, nes maisto ribojimas, dietos, tam tikrų produktų atsisakymas, polinkis į vegetarizmą, žaliavalgystę dažnai išprovokuoja netinkamą požiūrį į maistą ir žmogaus kūną. „Jokiu būdu nesakau, kad visi žaliavalgiai serga valgymo sutrikimais, bet drastiškas mitybos pakitimas gali tai išprovokuoti, todėl keisti mitybą reikia atsargiai ir atsakingai, geriausia su specialisto pagalba“, – pasakojo gydytoja dietologė.
Kas vyksta su kūnu?
Sergant valgymo sutrikimais nukenčia iš esmės visi organai. Kiekvienai žmogaus organizmo ląstelei reikia maisto, negaunant jo pakankamai ima silpnėti vidaus organai. Organizmo pokyčius galima skirstyti į dvi dalis: vieni atsiranda dėl nepakankamos mitybos, kiti dėl maistą šalinančio elgesio (laisvinamųjų vaistų vartojimas, priverstinis vėmimas). Pirmuoju atveju nukenčia visos ląstelės, merginoms išnyksta mėnesinės. Svarbu paminėti, kad norint, jog moterims būtų mėnesinės, jos turi turėti bent 17 proc. kūno riebalų, jei tiek nėra – mėnesinės išnyksta. Kad vyktų ovuliacija, turi būti mažiausiai 22 proc.
Sergant taip pat sutrinka moteriškų hormonų apykaita, pradeda slinkti plaukai, lūžinėja nagai, išsausėja oda, gali iškristi dantys, mažėja raumenų masė, retėja kaulai. Labai nukenčia kepenys. Gydytojai atlieka įvairius tyrimus ir mato, kad dėl nepakankamo valgymo kepenyse vystosi uždegimas. Širdis tampa mažesnė, pasidaro sunku aprūpinti organizmą krauju. Kūnas ima taupyti energiją, todėl sergantiems žmonėms net karščiausią vasarą būna labai šalta. Baisu ir tai, kad nukenčia tiesiog normalus gyvenimas. Kamuoja prasta nuotaika, pyktis, kuris dažniausiai būna impulsyvus, nuotaikų kaita. Pablogėja atmintis, dėmesio koncentracija, todėl dažnai susirgę žmonės ima vengti susitikimų su draugais, vakarėlių. Dėl maisto šalinimo dietų netenkama daug kalio, dėl to gali sustoti širdis. Taip pat dėl nuolatinio vėmimo skrandyje ar ryklėje gali atsirasti opų.
Kaip atpažinti ligą?
Jei žmogus serga anoreksija, aplinkiniams tai pastebėti lengviau, nes pakinta žmogaus kūnas, ima kamuoti minėtos sveikatos problemos. Na, o bulimija yra slapta liga ir ją labai sunku pastebėti. Anoreksija sergančius žmones gydytis dažniausiai atveda tėvai arba artimieji, patys jie rečiau prašo pagalbos, o bulimija sergantys žmonės į gydymo įstaigas dažnai kreipiasi patys. Aplinkiniams nerimą gali kelti nenormalus elgesys prie maisto: atsisakymas valgyti su šeimos nariais arba draugais, maisto ribojimas, ėjimas į vonią ar tualetą po kiekvieno valgymo. Pastebėjus ką nors panašaus, geriau nesnausti ir kreiptis pagalbos į specialistus.
Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė tikina, kad visiškai pasveikti įmanoma, nes valgymo sutrikimai yra ne priklausomybė, o liga. Tiesa, gydymas ilgas, vidutiniškai trunka apie dvejus metus, o labai didelio streso metu įmanomas atkrytis. Tokiais atvejais svarbiausia veikti ne vienam. Gydytoja dažnai girdi šnekų, jog žmogus susitvarkys pats. Pačiam įveikti valgymo sutrikimų beveik neįmanoma, nes baimė priaugti svorio, prastas savo kūno vertinimas – tik paviršius. Gydantis reikia keisti ne tik mitybos įpročius, bet ir išsiaiškinti, kokios patirtys paskatino tikėti, jog maistas yra priešas. Su specialistu teigiami pokyčiai įvyks ir greičiau, ir paprasčiau, ir patikimiau.
Lieknas – nebūtinai laimingas
Ar kada girdėjai pasakymą, jog mergina iš viršelio neatrodo kaip mergina iš viršelio? Makiažas, fotošopas, tinkamai parinkti drabužiai ir tinkamas fotografavimo kampas dažnai sukuria labai gražaus ir labai liekno žmogaus įvaizdį. Negana to, tos merginos reklamose ar televizijoje nuolat šypsosi ir vaizduojamos kaip tokios, kurioms labai sekasi. Klausiau gydytojos dietologės, ar tokia propaganda daro įtaką jaunimui ir jo požiūriui į kūną. „Žinoma, daro. Valgymo sutrikimų pavyzdžių užfiksuota ir XVIII a., ir XIX a., tačiau tai buvo pavieniai atvejai, o dabar valgymo sutrikimais skundžiasi daug žmonių visame pasaulyje.“ Manoma, jog žiniasklaida prie to prisideda. Vaikas ar paauglys dar nemoka vertinti ir neturi kritinio mąstymo, jis yra pažeidžiamas, labai jautrus bendrai kultūrai ir nuomonei. Norint jauniems žmonėms įrodyti, kad lieknas kūnas negarantuoja sėkmės, reikia juos nuo mažumės mokyti kritiškai vertinti žiniasklaidoje pateikiamas žinutes apie svorį ar kūną. Sėkmingai gyventi ir būti laimingas gali ne tik lieknas žmogus. Tą suprasti jaunimui būtina, todėl dirbti turi ir tėvai, ir mokytojai.
Valgymo sutrikimai – išties kankinanti ir varginanti liga. Perkarusi, silpna, nelaiminga, su lūžinėjančiais nagais ir slenkančiais plaukais tikrai neišpildysi nė vienos savo svajonės, nes tam tiesiog neturėsi energijos. Paklausk savęs, ar tikrai tau to reikia. O jei manai, kad tu ar tavo draugė turi su valgymu, lieknėjimu ar dietomis susijusių problemų – būtinai mums parašyk. Galbūt kartu rasime išeitį?
