Valdove vadinama Ieva Kačinskaitė-Urbonienė (23 m.) ne tik viena jauniausių pasaulio politikių, bet ir būsimoji Lietuvos Prezidentė. Tai rimtas karjeristės planas, kurį mergina kol kas sėkmingai vykdo.
PAVYZDYS AMERIKAI
Kai Vilniaus miesto savivaldybėje kostiumuoti ponai ir ponios balsuoja dėl svarbių klausimų, pavyzdžiui, energetikos ar mokesčių surinkimo, mygtukus tarybos salėje spaudo ir neseniai dvidešimt trečiąjį gimtadienį atšventusi Ieva. Ji taip pat sprendė, ar reikia uždrausti mikriukus sostinės gatvėse, kurioje vietoje turėtų vykti gėjų paradas bei dar daug kitų žiniasklaidoje nuskambėjusių dalykų. Tą daro jau trejus metus, nuo tada, kai triumfavo savivaldybių rinkimuose.
Ji jauniausia visų laikų politikė, išrinkta į miesto tarybą Lietuvoje, ir tikrai jauniausia Europoje. Gali būti, kad net visame pasaulyje, tačiau oficialiai tai dar nėra patvirtinta.
„Žmonės iš Amerikos ambasados kreipėsi į mane su siūlymu keliauti į jų šalį, kai sužinojo, kad esu jauniausia politikė. Norėjo, kad aplankyčiau dvylika valstijų ir pristatyčiau savo patirtį. Man labai malonu, juk ir pati daug ko išmokčiau, sužinočiau, tačiau dėl esamos situacijos keliauti negaliu – po kelių mėnesių tapsiu mamyte. (Dar geriau! Ten pagimdysi – vaikas iškart Amerikos pilietybę gaus!) Ne, ne… To man visai nereikia. Juk esu Lietuvos politikė, kam man ar mano vaikui kitos pilietybės?“
PRAVARDŽIUOJA NE BE REIKALO
Kaip ir dera tikram politikui, Ieva, vos pradėjusi karjerą, su savimi atsinešė pravardes. Jas turi net tris, kiekvienai jų yra paaiškinimas.
Valdovė. „Vadovavimo savybių turėjau dar vaikystėje, kartais draugėms nesusivaldžiusi ką nors pakeltu balsu pasakydavau. Taip juokais gimė pravardė „valdovė“. Iki šiol taip daug kas vadina“.
Babytė. „Tai mano vyro draugų sugalvotas kreipinys. Jų nuomone, per daug viskuo rūpinuosi, esu per daug atsakinga. Na, kaip tikros babytės.“
Bembis. „Šią dažniausiai girdžiu namuose, nes ją sugalvojo vyras. Gali būti, kad dėl mano akių ir plaukų.“
KAS BUS, JEI NEPASIŠIKS
Ieva yra iš Kėdainių. Ten daugelis gyventojų vieningai gerbia ir myli milijonierių, iš skandalų balos neišlipantį Viktorą Uspaskichą. Bene kiekvienas miestelėnas galėtų valandų valandas pasakoti, kiek daug Uspaskichas davė: pensininkams, darbininkams, jaunimui… Pastarąją grupę žmonių dėdė Viktoras labai globoja. Vežioja po užsienio kraštus, suteikia darbo, leidžia praktikuotis jo įmonėse. Dar jis, turbūt kaip ir priklauso politikams, mėgsta savo kelyje sutiktus įtraukti į politiką.
Taip atsirado net keli jo vadovaujamos „Darbo“ partijos (leiboristų) dabartiniai lyderiai. Vienas tokių – Seimo pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys, kuris irgi buvo tik mokinukas, vėliau studentas. Viktoras jį, galima sakyti, užsiaugino. Po to į Seimą su savimi pasiėmė. Na, reikėtų nepamiršti, kad ir į teismus… Per plauką neatsidūrė kalėjime.
Panašiai atrasta ir Ieva. Užuodęs, kad iš mergaitės užaugs didelė asmenybė, marinuotų agurkų karalius ją po savo sparneliu priglaudė. Ir nepasigailėjo. Nulis nuodėmių, nulis skandalų. Ne tik gerai pašneka, bet ir veikli. Jau ir diplomuota.
Kol pono Uspaskicho reitingai tai kyla, tai krenta, jis toliau nesustabdomai dėlioja kortas ateičiai. Ir štai, visai rimtai, ne kartą ir ne du, jam išsprūdo: šita Ieva, kur dabar labai jauna, taps Prezidente. Visus duomenis turi. Jei tik nepasišiks. Tai ne citata, bet beveik taip jis pasakė!
REIKALAVIMAI UŽ KADRO
(Tavo pasiekimai stebina. Negalėjome nepakalbinti. Bet bijojome, kad būsi atsargi, kalbėsi abstrakčiai…) „Nemėgstu būti sausa ar nuobodi. Puikiai suvokiu, kad skaitytojai ir rinkėjai nori įdomių asmenybių. Stengiuosi tokia būti. (Tačiau visgi norėjai paskaityti parašytą straipsnį.) Tai tik atsargumas. Mano karjera tik prasideda, nenoriu nudegti. Kai vienas dienraštis mane pakalbino, švelniai tariant, nustebau išspausdintu rezultatu. Neatpažinau savęs. Su jumis susitinku puikiai žinodama, kad „Panelė“ turi savo stilių, rašote taip, kaip yra, būnate kandūs. To nebijau.“
GRĄŽINKITE SĖDMAIŠIUS!
(Kelerių metų pradėjai domėtis politika?) „Aktyviai įsisukau kažkur penkiolikos. Visada norėjau keisti dalykus, kurie nepatikdavo. O juk tai ir yra politika: kai stengiesi dėl gerovės, kovoji ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų. (Ką norėjai iškovoti?) Mano mokykloje buvo toks sėdmaišių kampas. Pati mėgstamiausia jaunimo vieta, per pertraukas pilnutėlė. Bet po vieno incidento, kurį sukėlė keli blogiečiai, valdžia nusprendė sėdmaišius sudėti į rūsį ir jų nebenaudoti. Labai pasipiktinau – kodėl dėl dviejų žmonių turi kentėti visi likę? Tuo metu vyko mokyklos prezidento rinkimai, nusprendžiau kandidatuoti. Agitacinis šūkis – „Grąžinkime sėdmaišius!“ Nors turėjau mažai patirties ir buvau pati jauniausia, bet manimi patikėjo ir išrinko. (Ar pavyko išpildyti pažadą?) Taip, tai pirmasis darbas, kurį padariau. Po to dar daug nuveikiau.“
STEBUKLINGAI Į VIRŠŪNĘ
(Žaisdama politiką atsidūrei tikroje politikoje… Kaip?) „Už aktyvumą mane išrinko į nacionalinį Lietuvos mokinių parlamentą. Po metų, būdama vos šešiolikos, įsitraukiau į jaunimo organizacijos „Darbas“ veiklą. Labai gerai sekėsi, greitai kilau karjeros laiptais, tapau Kėdainių skyriaus pirmininke, o kai baigiau mokyklą – ir visos organizacijos vadove. Teko daug bendrauti, tartis su partijos lyderiais. Viktoras Uspaskichas pasiūlė man tapti jų nare. Man tai reiškė dar vieną žingsnį pirmyn, todėl ryžausi. (Taip patekai į Vilniaus savivaldybę…) Sutapo, kad netrukus vyko rinkimai, todėl pirmininkas (taip Ieva vadina V. Uspaskichą) paragino dalyvauti. Gali būti, kad pasiūlė į partijos rinkimų sąrašo viršų, nes įžvelgė manyje gerų savybių. Rezultate buvau trečia. (Dažniausiai tokia garbė tenka tik lyderiams, daug pasižymėjusiems žmonėms…) Gal tai buvo šansas jaunam žmogui? Aš juo pasinaudojau.“
SUAGITUOTI TĖVAI
(Tu supranti, kad dabar visiems kils daug įtarimų?) „Daug kas pasakys: ji su kai kuo permiegojo. (Ne su kai kuo, o su Uspaskichu!)
Man jau teko visokių nesąmonių girdėti, kažkodėl žmonės nori įsivaizduoti muilo operas primenančius dalykus. Bet turiu nuvilti – nieko dramatiško, slapto ir intriguojančio. Nė su vienu lyderiu nemiegojau ir dėl karjeros to nedaryčiau. Esu vertybių žmogus ir jų nepažeidinėju. (Pasikniskime tada iš kitos pusės: kiek tavo šeimoje politikų?) Jums atrodo, kad tai jie mane padarė politike? Bet čia atvirkštinis variantas. Kai nuo penkiolikos metų paskendau šituose reikaluose, namuose vien apie tai kalbėdavau. Taip ir tėvus suagitavau, tėtis jau darbuojasi Kėdainių savivaldybės taryboje.“
JUOKĖSI TIK VIENAS
(Esu už tave šiek tiek vyresnis, daugiau nei dešimt metų dirbu žurnalistu, bet nesijaučiu taip užtikrintai, kad galėčiau spręsti rimtas problemas savivaldybėje.) „Kai mane išrinko, iškart pasakiau, kad daug dalykų dar nesuprantu. Negalėčiau daryti energetinių ar ekonominių reformų, tam reikia patirties. (Niekas iš senųjų tarybos narių nesijuokė?) Girdėjau tik buvusio Vilniaus mero Juozo Imbraso repliką, kad tokių vaikų taryboje nebuvo, kai jis vadovavo. Visi kiti priėmė pakankamai šiltai. Gerai išmanau jaunimo reikalus. Įkūriau jaunimo klubą. Neblogai padirbėjome skirstydami pinigus. Dabar vietoj 50 tūkstančių, skirtų įvairiai jaunuolių veiklai, biudžete turim 505 tūkstančius. Taip pat dalyvauju gyvūnų globos ir apsaugos komisijos veikloje. Daug dirbome prie to, kad šungaudžiai nustotų sugautus beglobius gyvūnėlius šaudyti. Anksčiau taip darė! Esu vienas tų žmonių, kurie rūpinasi kavinių ir klubų veikla Vilniaus mieste, daug dirbu ir su bendruomenių nariais, skatiname žmones burtis į kolektyvus. (Politikai dažnai užkliūna dėl išsilavinimo stokos. Kur tu mokeisi?) Baigiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą. Tačiau man to negana, kaip ir sakiau, jaučiuosi silpna ekonomikoje, todėl nuo rudens sieksiu ekonomikos magistro.“
TRAMPLYNAS Į NAUJĄ POSTĄ
(Tarybos nariai atlyginimo negauna, pinigų tau netrūksta?) „Taip, tai darbas be algos. Bet esu europarlamentarės Justinos Vitkauskaitės-Bernard padėjėja, už tai man mokamas atlyginimas. Labai džiaugiuosi šiuo darbu, nes gaunu neįkainuojamos patirties, kurią ateityje panaudosiu. (Dalyvausi rinkimuose į Europarlamentą?) Tikrai galvojau apie tai. Bet kol negavau partijos patvirtinimo, negaliu skelbtis, kad taip tikrai bus. Amžiaus cenzą aš atitinku, tad viskas labai realu.“
VESTUVĖS DĖL TVARKOS
(Esi nėščia, tavo pavardė dviguba. Paskubėjai ne tik į politiką lįsti, bet ir šeimą sukurti.) „Mano vyras Simonas prieš septynerius metus dirbo su vienu televizijos projektu, iš Kauno važinėdavo į Kėdainius, taip ir ėmė kažkas megztis. Esu taip auklėta, kad gyventi susimetus man nepriimtina. Kai abu įsikūrėme Vilniuje, mėnesį turėjome sugyventinių statusą, po to jis man pasipiršo ir metus vadinomės sužadėtiniais. Na, o dabar jau vyras ir žmona, būsimi tėveliai. (Jis irgi politikas?) Ne, idėjų generatorius – daro įvairius projektus, gamina reklaminius klipus, dirbo laidoje „Makaliaus kelionės“, dabar pluša prie naujo projekto „Užkariauti pasaulį per 100 dienų“. Užsiimame skirtingomis veiklomis, bet namuose vienas kitą puikiai papildome. Aš į jo gyvenimą tvarkos atnešiau, o jis į manąjį – žaismingumo. (Jeigu bendraamžės merginos prašytų patarimo: ar tuoktis tokių metų, ką atsakytum?) Visiškai nesutinku, kad mes paskubėjome. Pasižiūrėkite į mūsų tėvų pavyzdžius, juk jie lygiai taip pat anksti švęsdavo vestuves. Ir po metų nesiskirdavo, kaip dažniausiai atsitinka šiais laikais. Tuokis, jei jauti, kad tai tavo žmogus!“
PAGAL PLANĄ
(Nėštumas turbūt netyčia? Juk dabar karjeros sieki.) „Nesuprantu moterų, kurios sako, kad karjera ir šeima nesuderinami dalykai. Pilna tokių pavyzdžių. Aišku, tai ne pats lengviausias scenarijus, bet man patinka iššūkiai. Mano gyvenime „netyčia“ nebūna, viską planuoju petilietkom. (Kuo?) Tai toks rusiškas pasakymas, petilietkos reiškia penkmečius. Galvoje turiu planą, kas ir kaip turi susidėlioti per ateinančius penkerius metus. Dukra buvo tame plane“.
Straipsnio tęsinio ieškok rugsėjo mėnesio žurnale „Panelė“. Prekyboje iki spalio 7 dienos.
