Kiekviena bent kartą esame pagalvojusi, kaip būtų gerai pačiam kurti savo darbo taisykles, kad nebūtų kam nurodinėti ir vaikyti diena iš dienos. Nuosavas verslas savarankiškiems žmonėms atrodo tikras svajonių išsipildymas, tačiau jį sukurti vien svajonių neužtenka. Trys Lietuvoje žinomos jaunosios verslininkės sako, kad vadovauti ne taip paprasta, kaip gali pasirodyti.
Visos trys labai skirtingos, tačiau turi vieną bendrą vardiklį – verslo gyslelę. Aušra Šeduikytė (28) prieš penkmetį pradėjo siūti „Atsikeli ir varai“ kolekcijas, Milita Daikerytė (19) nuosavą grožio saloną „Studio M by Milita“ atidarė vos baigusi mokyklą, o Sandra Pangonytė (29) po ilgų metų rimto darbo įkūrė mezginių prekių ženklą „The Knotty Ones“.
ATGAL Į AMATUS
Prieš trejus metus Sandra Pangonytė išmaišė visą Pietryčių Aziją savanoriaudama, keliaudama ir svarstydama, ką gyvenime norėtų veikti toliau. Ji Balio gyventojus mokė dirbti žemę, padėjo statyti namus taifūno nusiaubtuose Filipinuose ir prižiūrėjo benamius šunis Tailande. Grįžusi iš gyvenimo kelionės su dviem geromis draugėmis susibūrė į „The Knotty Ones“ komandą: „Nuėjau labai ilgą kelią savęs paieškų ir karjeros išgryninimo link – nuo įmonių finansų ir audito iki Lietuvos „pardavimo“ užsienio investuotojams. Tačiau estetika, dizainas ir vizualieji menai visuomet ėjo koja kojon, man tai buvo sielos atgaiva po darbo dienos biure. Visuomet buvau aprangos kodo maištautoja, laužanti standartus ir drabužių normas. Viskas tęsėsi iki tol, kol po truputį mada tapo didele ir svarbia mano gyvenimo dalimi, išstūmusia „rimtus“ darbus ir biuro rutiną į antrą planą.“
Tarptautinio verslo ir rinkodaros studijas baigusiai Sandrai ėmus regzti savo verslo idėją mintys natūraliai sukosi apie dalykus, teikiančius daugiausiai džiaugsmo – kūrybą, estetiką, dizainą ir madą: „Verslo idėja savo gyvavimą pradėjo egzotiškoje Balio saloje, ten keliavome kartu su dabartine „The Knotty Ones“ partnere Akvile. Akis patraukė vietinių didžiulis įsitraukimas į amatus. Yra dalykų, kuriuos sugebame pastebėti ar prisiminti egzistuojant, tik išvykę iš savo aplinkos: būtent taip kilo mintis išnaudoti tradicinį lietuvių amatą – mezgimą. Pačios neradome megztinių, apie kokius svajojome, tai pagalvojome, kodėl negalėtume nepabandyti suderinti tradicijų su moderniu stiliumi ir pasigaminti jų pačios? Taip gimė „The Knotty Ones“ – skandinaviškas minimalus dizainas, suderintas su klasikiniu stiliumi ir lietuviškomis tradicijomis, švari estetika, natūralūs pluoštai ir rankomis megzti storo siūlo megztiniai.“
Sandra neslepia, kad jų verslas vis dar – embriono stadijos, mat drabužių verslo pelną galima pradėti skaičiuoti tik trečiais ketvirtais gyvavimo metais: „Mes sparčiai augame, sparčiai plečiamės į užsienio rinkas ir internetinio pardavimo platformas, todėl sugeneruotas pelnas toliau stabiliai investuojamas į augimo užtikrinimą. Laimei, visos trys partnerės, pradėdamos naują verslą, turėjo stabilias pajamas užtikrinančius darbus, tad buvo finansinių galimybių ir laiko gryninti savo megztinių idėją.
Be Sandros, Danutės ir Akvilės, „The Knotty Ones“ visu etatu dirba penkios mezgėjos – jų rankos iš storų siūlų kuria megztinius. Pasak Sandros, kuriant verslą svarbiausia – tikėjimas idėja, atsidavimas, užsispyrimas, motyvacija, atsakingumas ir gebėjimas komunikuoti: „Dažnas lietuvis nustoja kurti naują verslą dėl šalyje vyraujančių stereotipų. Pabandęs įgyvendinti ir nesėkmingai pabaigęs vieną ar kitą idėją, šiandien nelabai kas tiki, nori bei drįsta kurti verslą iš naujo. Noriu jums patarti: kurkite idėjas, įgyvendinkite, darykite klaidas ir mokykitės iš jų!“
KŪRYBIŠKA MATEMATIKĖ
Dizainerė Aušra Šeduikytė baigė matematikos bakalauro studijas Vilniaus universitete – čia nebuvo nė lašelio žinių apie verslą. Mokytis jai teko iš praktikos: „Ilgai puoselėjau svajonę kurti drabužius, o ne dirbti su rinkodara, skaičiais, socialiniais tinklais. Tai buvo mano pomėgis šalia visų darbų. Turėjau žinių, tad mano prekių ženklas su pirmąja kolekcija prieš ketverius metus pasirodė „Facebook“, ten ir pradėjau bendrauti su klientais, priimti užsakymus. Tačiau verslu tai tapo tik prieš metus, kai atsirado lėšų investuoti ir galėjau įkurti savo įmonę.“
Be savo prekių ženklo kūrimo, Aušra dirbo daug darbų, kad turėtų pinigų jam vystyti. Nebuvo jokių investuotojų ar rėmėjų: „Eskizuoti, piešti kostiumus pradėjau studijų metais, prieš dešimtmetį. Siūti taip pat šiek tiek mokėjau, tad iš pradžių daugiau dirbau su sceniniais drabužiais, universitete rengiau „Roko operos“ solistus, o paskui panorau sukurti kasdienių drabužių kolekciją (pati esu minimalistinės aprangos mėgėja). Susiradau vieną vyresnio amžiaus siuvėją, ji pasiuvo gal po penkis vienetus suknelių. Kuo mažesni kiekiai, tuo brangiau gaminti, tad pelnas iš pradžių buvo nedidelis. Reikia labai skaičiuoti, kad apsimokėtų viskas, ką darai. Kai dirbi ne iš idėjos, tenka sumokėti žmonėms už darbą, nuomą ir kitas išlaidas – turi tapti tikru verslininku ir galvoti ne apie idėją ar savęs įprasminimą, bet apie pinigus.“
Šiuo metu su Aušra, be siuvėjų, dirba jos asistentė (ji perėmė kasdienius darbus) ir komunikacijos bei rinkodaros specialistė. Pati dizainerė susitelkia į naujų kolekcijų kūrimą: „Iš pradžių labai daug jėgų atidaviau visur puldama viena, todėl kentėjo mano sveikata. Kitą kartą taip savęs nealinčiau ir nedalyčiau į visas puses, labai svarbu pagalvoti apie save. Juk dėl to prekių ženklo pasaulis neapsivers aukštyn kojomis! Patarčiau nusibrėžti aiškias kryptis ir jomis sekti, nesutikti su visais pasiūlymais iš eilės. Dabar dažnai sakau „ne“, būnu bjauri ir daug kam nepatinku, bet toks yra mano pasirinkimas. Suvokiu, kad neprivalau niekam nieko įrodinėti.“
Kūrėja sako, kad didžiausia klaida – klausyti visų aplinkinių pasiūlymų ir pulti juos įgyvendinti: „Daug žmonių save laiko žinovais ir dalija patarimus į kairę ar į dešinę. Neklausykite jų, nesilyginkite su kitais prekių ženklais ir nepulkite daryti to, kas dabar „ant bangos“. Toks mėtymasis neatneš didelio pasisekimo, greit užmiršite, kodėl išvis pradėjote visa tai daryti.“
VERSLININKĖ IŠ MOKYKLOS
Vienas iš vizažistės Militos Daikerytės siekių buvo kada nors ateityje sukurti savo verslą, tačiau niekas nesitikėjo, kad tai įvyks taip anksti, dar nebaigus mokyklos: „Užaugau grožio industrijoje. Mano mama taip pat turi saloną, nuo vaikystės stebėjau ją dirbančią ir bendraujančią su klientais. Mačiau, kaip ji stengiasi. Vis prašydavau duoti man darbo, klausdavau, kaip galėčiau prisidėti, pajusti, kad ir pati ten dirbu. Surinkdavau šiukšles, kartais atsakydavau į skambučius, tapdavau kokios grožio procedūros modeliu, o vėliau labai pamėgau plauti klientėms plaukus (juokiasi). Vaikystėje mano pagrindinis žaislas buvo iš mamos kirpimo seminarų parsineštos specialios mokomosios galvos. Jas puošdavau, spalvindavau, kirpdavau plaukus ir kurdavau jų įvaizdį.“
Darytis makiažą pati Milita pradėjo dalyvaudama muzikiniuose projektuose. Tuomet paprašė padažyti sesuo, draugės, ir taip klienčių ratas pradėjo plėstis: „Labai spontaniškai, su džiaugsmu, bet be didelių lūkesčių dažiau merginas. Na, o šiandien vedu mokymus net už Lietuvos ribų. Džiaugiuosi galėdama dirbti man be galo artimoje srityje. Jau balandžio 15-ąją „Studio M by Milita“ švęs pirmąjį gimtadienį, ir tvirtai galiu pasakyti, kad atidaryti šią studiją buvo geriausias mano sprendimas. Atsidūrėme tinkamoje vietoje tinkamu metu ir su tinkamais žmonėmis. Po bemiegių naktų, labai stropaus darbo ir daug įdėtų pastangų pagaliau galiu pasidžiaugti savo studija su nuostabiu kolektyvu.“
Kalbėdama apie investicijas, Milita labai atsargi: „Kaip ir kiekviename versle, pradžia reikalauja kantrybės. Investicija didelė, tačiau savo darbą puikiai išmanančių meistrų dėka visos pradėjome veiklą iškart po atidarymo. Šiuo metu salone dirba keturiolika specialisčių. Manau, svarbiausia – klausyti savo intuicijos renkantis darbuotojus. Džiaugiuosi, kad jau turime nuolatinių klientų, vis plečiame paslaugų spektrą ir tobulėjame kartu.“
Pasak Militos, verslumas nėra išmokstamas. Arba esi verslus, arba nelabai. Studijos gali patobulinti žinias, tačiau versle svarbiausia praktika ir atsidavimas savo tikslui: „Turi paaukoti daug dalykų, kad galėtum džiaugtis savo darbo vaisiais: „Nemanau, kad kada nors teks gailėtis, net jeigu verslas ir nepavyktų. Pradėjusi jį išmokau daug dalykų ir dar daug išmoksiu. Begalinis noras tobulėti mane labai tenkina!“
