Šaltą, niūrų rudenį daugelis lietuvių skuba pailsėti į šiltus kraštus ir pasisemti vitamino D. O štai tailandietė Tadsanee Eamchom, priešingai, prieš keletą metų vėsią rudens dieną lėktuvu atskrido iš gimtinės ir išsilaipino Lietuvoje. Ir čia jauna mergina atvyko ne turistauti, o gyventi, kurti verslą bei pažindintis su auteniškomis mūsų šalies tradicijomis.
Jos mylimasis – internete sutiktas kaunietis Giedrius – ne tik padėjo Tadsanee lengviau įsilieti į Lietuvos gyvenimą, bet ir palaikė merginos idėją mūsų šalyje įkurti tailandietiškų restoranų bei parduotuvių verslą. Ir nors kartais, kai už lango lyja lietus, merginą prisiminimai sugrąžina į saulėtą gimtinę, kol kas ji neketina palikti mūsų šalies – priešingai, čia ji regi šviesias verslo bei asmeninio gyvenimo perspektyvas.
Tadsanee, Lietuvoje atsidūrei ne šiaip sau – čia gyvena tavo vyras Giedrius. Kaip prasidėjo jūsų meilės istorija?
Susipažinome, kaip ir daugelis šiandienių porų – internete. Vėliau susitikome Tailande ir keliavome po mano gimtinę porą mėnesių. Tos nuostabios pirmosios kelionės metu aš supratau, kad Giedrius yra mano žmogus. Jau tuomet žinojau, kad noriu su juo praleisti visą savo gyvenimą. Po kelių mėnesių kelionės Tailande Giedrius galiausiai grįžo į Lietuvą ir tuomet nusprendėme, kad norime gyventi kartu, todėl aš nusprendžiau atvykti į Lietuvą. Tiesa, tai nebuvo lengva – mums prireikė 3 mėnesių, kol persikrausčiau čia. Ilgokai užtrukome, kol susitvarkėme visus dokumentus, bet… ar kas galėtų sustabdyti tikrą, nuoširdžią meilę? (šypsosi)
Kokie buvo pirmieji mėnesiai Lietuvoje? Ar nesiilgėjai šilumos, smėlio, vandenyno?
Pripažinsiu – pirmieji mėnesiai čia buvo sudėtingi. Į Lietuvą atvykau šaltą, niūrų, vėsų rudenį. Prieš tai man dar nebuvo tekę lankytis šalyje, kurioje taip šalta. Buvau pratusi savo gimtajame krašte mėgautis saulės spinduliais ir nuolat dėvėti vasariškus drabužius. Taip pat gimtinėje nuolat skanaudavau šviežius, egzotiškus vaisius, kurie augo mano šeimos sode Tailande. O Lietuvoje šie vaisiai man pasirodė tokie brangūs… Kadangi tuo metu dirbo tik Giedrius, mano vyras abu mus ir išlaikė, todėl negalėjome sau leisti mėgautis brangiais produktais. Tuo metu neišlaidavome, mažokai pramogavome. Stengėmės sutaupyti kuo daugiau pinigų kavinukės atidarymui. Na, o kalbant apie įsiliejimą į Lietuvos gyvenimą, jei atvirai, nemanau, kad iki šiol sugebėjau pilnai integruotis… Aš vis dar mokausi kalbos, kuri yra labai sunki ir vis dar nepriprantu prie vėsių orų. Vis dėlto, trūkumus gyvenant čia atsveria žmonės, kurie yra labai malonūs ir draugiški.
Paminėjai šeimos kavinukę, kurios atidarymui ilgai taupėte. Pirmąją nedidelę kavinę su Giedriumi atidarėte Kaune, R. Kalantos gatvėje, o pernai duris atvėrė jūsų restoranas „Thai House Urmas“. Kaip jums taip greit pasisekė atidaryti restoraną?
Kai atvykau į Lietuvą, visą savo laiką leidau namuose ir turėjau daug laiko apmąstymams. Man kilo mintis, kad, galbūt, galėtume atidaryti mažą restoranėlį, kuriame galėčiau perteikti savo kulinarinę patirtį, kurią įgijau gyvendama Tailande. Žinojau, kad viską mums su Giedriumi teks pradėti nuo nulio, todėl nebus paprasta. Džiaugiuosi, kad jis labai palaikė mano šią idėją ir padėjo jai išvysti dienos šviesą. Manau, kad mūsų sėkmės paslaptis – tarpusavio supratimas, sėkmingas darbų pasiskirstymas bei, žinoma, įdėtas darbas. Be to, mums įkuriant kavines labai padėjo Giedriaus šeima. Kadangi neturėjome daug pinigų, kurių reikėjo kavinės įrengimui, mano vyro tėvas, kuris yra meistras, padėjo įrengti pirmąją kavinę, o vėliau ir restoraną. Aš pati manau, kad pradėti nuo mažų dalykų yra teisingiausia. Būtina kuo daugiau dirbti pačiam, kad būtų galima įgyti patirties, kad ateityje būtų galima suvaldyti visas su verslu iškilusias dilemas. Iš pradžių mes su Giedriumi dirbome be jokio atlygio, bet net ir dabar neišlaidaujame – apsiribojame tik būtinomis prekėmis. Aš džiaugiuosi, kad kasdien versle mokomės naujų dalykų ir žinau, kad dar prireiks labai daug laiko, kol galėsime save vadinti tikrai sėkmingais verslininkais.
Paminėjai sėkmingą darbų pasiskirstymą. Kaip su vyru pasiskirstote darbais?
Aš pati restorane darau viską – bendrauju su tiekėjais, klientais, prisidedu prie maisto gamybos, taip pat ir plaunu indus. Noriu prisiliesti prie visų mūsų veiklos dalių, kad užmegzčiau stipresnį ryšį su mūsų darbuotojais ir padėčiau jiems spręsti problemas, su kuriomis jie susiduria kiekvieną dieną. Na, o mano vyras Giedrius dažniausiai kontaktuoja su mūsų tiekėjais ir pildo įvairias dokumentacijas. Kartais, žinoma, kai turi daugiau laiko dirba už baro. Tai – šeimos restoranai, todėl vystydami verslą stengiamės įdėti visą savo širdį ir skiriame tam laiko.Integruotis į Lietuvos gyvenimą tau padėjo mylimas vyras. Kaip manai, ar atvykėliui iš Tailando būtų lengva pradėti verslą Lietuvoje nemokant vietinės kalbos ir neturint reikiamų žinių?Tai įmanoma, tačiau atvykėliui būtinai reikėtų pasisamdyti teisininką ir vertėją, kurie galėtų pagelbėti kontaktuojant su vietos institucijomis. Mano patirtis rodo, kad visi dokumentai, reikalingi verslo pradžiai, privalo būti užpildyti lietuvių kalba. Be abejonės, kur kas lengviau startuoti su verslu čia, Lietuvoje, turint pažįstamų žmonių, kurie galėtų pagelbėti iškilus problemoms. Na, bet jeigu tokių nėra, reikia apsišarvuoti kantrybe ir nuoširdžiai tikėti tuo, kas daroma. Sunkumų šiame kelyje nepavyks išvengti, bet, manau, jei užsienietis tikrai nuoširdžiai mylės šią šalį ir turės aiškią verslo viziją, jam gali pasisekti.
Ar lietuviai savo charakteriu panašūs į tailandiečius?
Esu pastebėjusi, kad žiemą daugelis lietuvių yra niūresni, labiau užsisklendžia savyje. O štai vasarą visi tarsi atgyja – tampa pozityvesni, kur kas dažniau šypsosi. Ir taip, vasaros metu, jie tampa labai panašūs į mano tautiečius. Manau, kad lietuviai tik iš išorės atrodo šalti, bet kai pradedi kalbėti ir geriau juos pažinti, jie pasirodo labai šilti ir malonūs žmonės. Tiesa, man pačiai kartais su lietuviais yra sudėtinga komunikuoti – kadangi dar gerai nemoku lietuvių kalbos, jiems sudėtinga mane suprasti. Kai pradedu kalbėti lietuviškai, kartais kyla nesusipratimų dėl mano akcento.
Jau dabar aišku, kad tailandiečių virtuvė tau ir Giedriui yra artima. O ar pati ar mėgsti lietuviškos virtuvės patiekalus?
Tikrai taip! Labai mėgstu cepelinus ir blynus su mielėmis, kurie kepami per Užgavėnių šventę. Kiekvienais metais labai laukiu Užgavėnių, nes mano uošvė ta proga kepa labai gardžius mielinius blynus. Taip pat labai mėgstu šaltanosius su mėlynėmis, kuriuos vasarą gamina mano vyro mama. Man labai patinka maistas, turintis tam tikrą istoriją arba toks maistas, kuris yra valgomas tik ypatingomis progomis. Tokie patiekalai turi gilesnę prasmę, tai nėra tik eilinis dienos užkandis.
Ar vykstate į Tailandą su vyru pasisemti idėjų restorano meniu ar aplankyti tavo šeimos?
Kai vykstame į Tailandą, mes visuomet ieškome naujų idėjų savo verslui. Naujausia jų, kuri netrukus turėtų būti įgyvendinta, yra tailandietiško masažo salonas. Vis dėlto, pagrindinis kelionės į Tailandą tikslas – aplankyti mano šeimą. Labai pasiilgstu savo šeimos ir laiko, kurį praleidžiame drauge. Norėčiau, kad būtų galima dažniau grįžti pas savo artimuosius, nes mano tėvai sensta ir aš noriu daugiau laiko skirti jiems.
Vis dėlto atstumas tarp Lietuvos ir mano gimtinės – didžiulis. Ko labiausiai pasiilgsti gyvendama Lietuvoje?
Kaip jau minėjau, labiausiai pasiilgau šviežių vaisių, nes Tailande jų yra daugybė ir ištisus metus. Tiesa, gyvendama Lietuvoje labai pamėgau uogas, jos man padeda atsverti ilgesį vaisiams. Uogų Tailande mes turime labai mažai, o pardavinėjamos prekybos vietose jos yra labai brangios. Žinoma, šaltuoju metų sezonu Lietuvoje labai ilgiuosi šilumos ir saulės. Kaip bebūtų, man patinka abi šios šalys ir jos mano gyvenimui suteikia balanso. Nuostabu nuskristi į gimtinę, bet taip pat labai gera ir jauku grįžti ir į Lietuvą.
