Geriausia Kalėdinė dovana - žurnalo MANO NAMAI prenumerata!
8 geriausiai įvertinti Ukrainos kūrėjų kino filmai

8 geriausiai įvertinti Ukrainos kūrėjų kino filmai

Padėtis mūsų kaimyninėje šalyje Ukrainoje darosi labai sudėtinga, įtempta ir neaiški. Šie puikūs Ukrainos kūrėjų kino filmai atveria akis į šios šalies gyvenimą ir jos meną.

„Julia Blue“ („Mėlynoji Julija“)

Aktorė Roxy Toporowych vaidina gražuolę Julia Blue, kuri yra studentė aktyvistė. Tapusi chaoso 2014 metais Kijeve liudininke, Julia nusprendė palikti namus ir tapti fotožurnaliste. Ji išnaudoja savo potencialą savanoriaudama neseniai sužeistų karių ligoninėje, taip pat suteikdama visiems entuziazmo ir energijos, kad ir kur beeitų. Julia įsimyli įskaudintą (ne viena šio žodžio prasme) jaunuolį, o tarp jų sužydi švelni meilė šiame liūdname, jautriame, bet galiausiai įkvepiančiame Ukrainos kūrėjų filme.

„The Guide“ („Gidas“)

2014 m. ukrainiečių drama „Gidas“ yra įtemptas, šiurkštus ir neįtikėtinas istorinis filmas, vaizduojantis Ukrainos tapatybės represijas praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Įspūdingas ir vizualiai stulbinantis filmas pasakoja apie berniuką, kurio tėvą nužudo NKVD agentai dėl valstybės paslapčių saugojimo. Vaikiną priima aklas kobzaras arba ukrainiečių klajoklis muzikantas, besiblaškantis po pasaulį. Kobzarai dažnai buvo SSRS taikiniai dėl to, kad jie buvo priešpartiniai, puoselėjo etnocentrinį romantizmą, prieštaraujantį stalininei ideologijai. Berniukas ir vyresnis vyras turi pereiti sunkų kelią tikėdamiesi išgyventi šiame įtemptame, širdį veriančiame filme.

„Winter on Fire: Ukraine’s Fight for Freedom“ („Ugnies žiema: Ukrainos kova už laisvę“)

Šis filmas, kurį režisavo Jevgenijus Afinejevskis, yra įtemptas „Oskarui“ nominuotas dokumentinis filmas apie studentų sukilimą, įvykusį Ukrainoje 2013 m. Filmas sukurtas kalbantis su aktyvistais, žurnalistais, politikais, darbininkais, menininkais ir dvasininkais. Su puikiu montažu ir muzika dokumentiniame filme apžvelgiama sudėtinga padėtis Ukrainoje, kur tiek daug jaunų žmonių norėjo daugiau europinės integracijos ir asociacijos su Europos Sąjunga bei NATO, o daugelis politikų (ir rusų) to tikrai nenorėjo. Ukrainos revoliucija ir po jos kilusi padėtis įsibėgėjo 2014 m., o žiūrint, ką pastaruoju metu daro Rusija, atrodo, kad tai vargu ar baigsis.

„Firecrosser“ („Ugningasis“)

Filme „Firecrosser“ rašytojas ir režisierius Mykhailo Illienko pasakoja dramatišką tikrą istoriją apie Ukrainos legendą Ivaną Dacenką, kuris Antrajame pasauliniame kare vadovavo daugiau nei 200 kovų prieš nacius, o rugsėjį buvo apdovanotas oficialiu „Sovietų Sąjungos didvyrio“ titulu. 1943 m. 18 d. galiausiai amerikiečiai jį pavertė karo belaisviu, o sovietai paskelbė jį mirusiu, tačiau tikroji istorija yra daug keistesnė. Dacenko nusėlino į Kanadą, įsimylėjo vietinę moterį ir prisijungė prie jos genties, galiausiai tapdamas vietiniu ugniagesio vadu Monrealyje, nors visi nežinojo apie jo sudėtingą ukrainietišką praeitį.

„Fathered Dreams“ („Tėviškos svajonės“)

„Fathered Dreams“ yra unikali kino produkcija. Tai pirmasis ukrainiečių filmas anglų kalba, taip pat Ukrainos ir Nigerijos – šalies, kurioje iš tikrųjų auga greičiausiai auga kino pramonė, kuri vadinama Nolivudu, bendras filmas. Andrew Rozhen filmas pasakoja apie jauną moterį, kuri Ukrainoje susiduria su išankstiniu nusistatymu ir diskriminacija. Ji studijuoja mediciną ir svajoja tapti dainininke. Omoni Obole pasirodymas Sade’o vaidmenyje yra gniaužiantis kvapą ir apjungia šį paprastą, tačiau nuostabų filmą.

„Generation Maidan“ („Kartų žemė“)

Kitas puikus dokumentinis filmas, kuriame apžvelgiamas revoliucinis 2014 m. Ukrainos mūšis, yra „Generation Maidan“. Filmas dalinai tęsiasi nuo tos vietos, kur filmas „Winter on Fire: Ukraine’s Fight for Freedom“ baigiasi. Filme yra apžvelgiami Ukrainos protestuotojai, kovojantys su korumpuotais oligarchais, verslininkais ir prorusiškais separatistais. Režisierius Andrew Tkachas supina jaudinančių interviu kratinį su visais – medikais, muzikantais, savigynos savanoriais, pilietiniais aktyvistais, kankinimų aukomis ir net jaunomis Ukrainos moterimis bei vyrais priešakinėse linijose.

„Shadows of Forgotten Ancestors“ („Užmirštų protėvių šešėliai“)

Žymus 1965 m. Ukrainos filmas „Užmirštų protėvių šešėliai“ yra režisieriaus Sergejaus Paradžanovo kino šedevras, veikiantis kaip šiuolaikinis Romeo ir Džuljetos pasakos atnaujinimas gražiuosiuose Ukrainos Karpatų kalnuose. Tarp dviejų jaunų ukrainiečių užmezga nelaiminga meilė, nes jų šeimos nekenčia vienas kito. Šis nuostabiai nufilmuotas, beveik avangardinis klasikinis filmas sulaukė didžiulės sėkmės gimtojoje šalyje – tuo metu bilietus pirko septyni milijonai žmonių. Tai buvo vienas iš labai retų filmų ukrainiečių kalba, kuris buvo pastatytas Ukrainos Dovženkos kino studijoje.

„Hunger For Truth: The Rhea Clyman Story“ ( „Tiesos badas: Rėjos Klimano istorija“)

Itin skaudus dokumentinis filmas „Tiesos badas: Rėjos Klimano istorija“ pasakoja širdį draskančios žurnalistės Rhea Clyman gyvenimo istoriją. Ji tyrė stalinizmo biurokratų ir policijos dezinformacijos kampaniją ir pranešė apie ją bei apie tyčinį badą, kuris praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje nusinešė beveik keturis milijonus žmonių gyvybių. Būdama vos 28-erių, Clyman važiavo per Rytų Ukrainą, ėmė interviu iš žmonių ir rašė apie badą. Jos informacija buvo paviešinta, o Clyman buvo suimta. Laimei, ji buvo Kanados pilietė, o ne Ukrainos pilietė, todėl ji nebuvo nužudyta. o.

Mano išsaugoti straipsniai