Vitaminas D svarbus ne tik kaulams. Jis padeda organizmui pasisavinti kalcį ir fosforą, todėl yra reikalingas normaliai kaulų, dantų bei raumenų būklei palaikyti. Vis dėlto jo trūkumas ne visada pasireiškia aiškiais simptomais – kai kurie žmonės apie sumažėjusį vitamino D kiekį sužino tik atlikę kraujo tyrimą.
Nuovargis, raumenų maudimas ar silpnumas gali būti susiję su daugybe skirtingų sveikatos būklių. Todėl vien pagal savijautą vitamino D trūkumo nustatyti negalima. Tačiau šių penkių požymių derinys, ypač turint papildomų rizikos veiksnių, gali būti priežastis pasitarti su šeimos gydytoju.
1. Nuolatinis ir sunkiai paaiškinamas nuovargis
Nuovargis yra vienas dažniausiai su įvairiais vitaminų bei mineralų trūkumais siejamų nusiskundimų. Žmogus gali jaustis pavargęs net ir pakankamai miegojęs, stokoti energijos kasdieniams darbams arba greičiau išsekti fiziškai.
Vis dėlto nuovargis nėra specifinis vitamino D trūkumo požymis. Jį taip pat gali lemti miego stoka, mažakraujystė, skydliaukės veiklos sutrikimai, infekcijos, emocinė įtampa, tam tikri vaistai ar kitos priežastys.
Todėl vien nuovargio nepakanka išvadai, kad trūksta vitamino D. Didesnį dėmesį verta atkreipti, jeigu kartu jaučiamas raumenų silpnumas, kaulų skausmas ar žmogus priklauso vitamino D trūkumo rizikos grupei.
2. Raumenų silpnumas
Ryškesnis vitamino D trūkumas suaugusiesiems gali būti susijęs su raumenų silpnumu. Jis ne visada jaučiamas kaip paprastas nuovargis po fizinės veiklos. Žmogui gali tapti sunkiau atsistoti nuo žemos kėdės, lipti laiptais, ilgiau vaikščioti ar atlikti anksčiau lengvai įveikiamus kasdienius veiksmus.
Ypač reikšmingas gali būti vadinamųjų proksimalinių raumenų – šlaunų, klubų ir pečių juostos – silpnumas. Kartais žmogus pastebi, kad judesiai tapo lėtesni, kojos greičiau pavargsta ar sunkiau išlaikyti pusiausvyrą.
Tačiau raumenų silpnumą gali sukelti ir neurologinės, hormoninės, medžiagų apykaitos ligos bei kai kurių vaistų vartojimas. Jeigu silpnumas stiprėja, trukdo vaikščioti ar atsirado staiga, būtina kreiptis į gydytoją.
3. Raumenų maudimas ir bendri kūno skausmai
Vitamino D stokojantys žmonės kartais skundžiasi neaiškios kilmės raumenų maudimu. Nemalonūs pojūčiai gali būti jaučiami kojose, nugaroje, pečiuose ar keliose kūno vietose vienu metu.
MedlinePlus nurodo, kad raumenų skausmai ir silpnumas gali būti požymiai, dėl kurių gydytojas svarstytų vitamino D tyrimo poreikį. Tačiau šie simptomai nėra būdingi vien vitamino D trūkumui.
Trumpalaikis raumenų maudimas po treniruotės ar neįprastos fizinės veiklos paprastai neturėtų kelti nerimo. Į gydytoją verta kreiptis, kai skausmai:
- trunka kelias savaites;
- kartojasi be aiškios priežasties;
- stiprėja;
- pasireiškia kartu su silpnumu;
- pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui.
4. Kaulų, nugaros ar klubų skausmas
Ilgalaikis ir ryškus vitamino D trūkumas suaugusiesiems gali sukelti osteomaliaciją – būklę, kai kaulai tampa nepakankamai mineralizuoti ir silpnesni. Vienas jos požymių gali būti išplitęs kaulų skausmas.
Skausmas gali būti jaučiamas:
- apatinėje nugaros dalyje;
- klubuose;
- dubens srityje;
- šonkauliuose;
- kojose.
Tokį skausmą žmogui gali būti sunku tiksliai apibūdinti. Kartais atrodo, kad skauda ne vieną konkretų sąnarį ar raumenį, o giliau esančius audinius.
Žinoma, nugaros ir klubų skausmai yra itin dažni ir paprastai turi kitų priežasčių – nuo netaisyklingos laikysenos iki sąnarių ar stuburo ligų. Vis dėlto ilgai trunkantis skausmas kartu su raumenų silpnumu, ribotu buvimu lauke ar kitais rizikos veiksniais yra pagrįsta priežastis pasitarti su gydytoju.
5. Silpnesni kaulai ir dažnesni lūžiai
Vitamino D trūkumas gali mažinti kaulų tankį, prisidėti prie osteoporozės ir didinti kaulų lūžių riziką. Tai dažniau susiję su ilgalaikiu ar stipriu trūkumu, o ne keliomis savaitėmis sumažėjusiu vitamino kiekiu.
Įtarimą gali kelti lūžis, įvykęs po palyginti nedidelio kritimo ar smūgio. Didesnio dėmesio reikia ir žmonėms, kuriems jau nustatytas sumažėjęs kaulų tankis, osteopenija ar osteoporozė.
Vyresniame amžiuje situaciją gali apsunkinti ir raumenų silpnumas: dėl jo sunkiau išlaikyti pusiausvyrą, todėl didėja griuvimo pavojus.
Staigus, stiprus kaulų ar nugaros skausmas, ypač po kritimo, neturėtų būti vertinamas tik kaip galimas vitamino trūkumas – reikia medicininės apžiūros, kad būtų atmestas lūžis ar kita rimta būklė.
Ar dėl vitamino D trūkumo gali slinkti plaukai?
Plaukų slinkimas dažnai minimas socialiniuose tinkluose skelbiamuose vitamino D trūkumo simptomų sąrašuose. Tačiau tai labai nespecifinis požymis. Plaukai gali slinkti dėl geležies stokos, skydliaukės sutrikimų, hormoninių pokyčių, didelio streso, persirgtos infekcijos, griežtų dietų ar paveldimumo.
Todėl vien plaukų slinkimas nėra pakankamas pagrindas pradėti vartoti dideles vitamino D dozes. Pirmiausia reikėtų įvertinti bendrą sveikatos būklę ir, gydytojui rekomendavus, atlikti tyrimus.
Kam vitamino D trūkumo rizika didesnė?
Didesnę riziką gali turėti žmonės, kurie retai būna lauke, didžiąją kūno dalį dengia drabužiais arba gyvena vietovėse, kur tam tikru metų laiku saulės šviesos nepakanka vitamino D gamybai odoje. Rizika taip pat didėja vyresniame amžiuje.
Atidžiau savo būklę turėtų vertinti žmonės:
- sergantys celiakija, Krono liga ar kitomis maisto medžiagų pasisavinimą veikiančiomis ligomis;
- po skrandžio mažinimo ar žarnyno apylankos operacijų;
- sergantys lėtinėmis inkstų ar kepenų ligomis;
- turintys nutukimą;
- vartojantys kai kuriuos steroidinius, prieštraukulinius ar kitus vitamino D apykaitą veikiančius vaistus.
Kaip tiksliai nustatomas vitamino D trūkumas?
Patikimiausias būdas įvertinti vitamino D atsargas yra kraujo tyrimas, kuriuo matuojamas bendras 25-hidroksivitamino D, arba 25(OH)D, kiekis. Kitas tyrimas – aktyvaus vitamino D forma 1,25(OH)₂D – paprastai nenaudojamas įprastam vitamino D trūkumui nustatyti.
Visų be išimties žmonių profilaktinis vitamino D tikrinimas nėra rekomenduojamas. Tyrimo poreikį geriausia aptarti su gydytoju, ypač jei jaučiate būdingus simptomus, priklausote rizikos grupei arba jums nustatyta osteoporozė ar kita kaulų būklė.
Tyrimo rezultatų ribos skirtingose laboratorijose gali šiek tiek skirtis, todėl rezultatą turėtų įvertinti gydytojas, atsižvelgdamas į žmogaus amžių, ligas ir vartojamus preparatus.
Kur natūraliai randama vitamino D?
Natūralių vitamino D šaltinių nėra daug. Jo galima gauti valgant riebią žuvį, pavyzdžiui, lašišą, skumbrę, silkę ar sardines. Tam tikras jo kiekis randamas kiaušinių tryniuose, kepenyse ir kai kuriuose grybuose. Vitamino D taip pat gali būti juo papildytuose produktuose, tačiau jų sudėtį reikia tikrinti etiketėje.
Vitaminas D gaminasi ir odoje, ją veikiant saulės ultravioletiniams B spinduliams. Vis dėlto nereikėtų specialiai ilgai degintis ar rizikuoti nudegimais – perteklinė ultravioletinė spinduliuotė didina odos pažeidimų riziką.
Kodėl papildų nereikėtų vartoti bet kaip?
Pastebėjus kelis požymius nereikėtų savarankiškai pradėti vartoti labai didelių vitamino D dozių. Gydymui reikalingas kiekis priklauso nuo tyrimo rezultato, amžiaus, sveikatos būklės ir kitų vartojamų preparatų.
Per didelis vitamino D kiekis gali padidinti kalcio koncentraciją kraujyje. Tai gali sukelti pykinimą, vėmimą, silpnumą, troškulį, dažną šlapinimąsi, inkstų akmenis, inkstų pažeidimą ir širdies ritmo sutrikimus. Vitamino D toksiškumas beveik visada atsiranda dėl pernelyg didelio papildų vartojimo, o ne dėl maisto ar įprasto buvimo saulėje.
Svarbiausia – nediagnozuoti savęs pagal vieną simptomą
Nuovargis, raumenų skausmai ir silpnumas yra dažni nusiskundimai, kuriuos gali sukelti daugybė priežasčių. Vitamino D trūkumą labiau įtarti galima tada, kai keli požymiai pasireiškia kartu ir žmogus turi papildomų rizikos veiksnių.
Į šeimos gydytoją verta kreiptis, jeigu simptomai nepraeina, stiprėja, trukdo kasdieniam gyvenimui arba atsiranda neįprastas kaulų skausmas ir lūžių. Tik kraujo tyrimas ir profesionalus sveikatos būklės įvertinimas gali patvirtinti, ar iš tiesų trūksta vitamino D.
