Šuo – ne tik ištikimas draugas, bet ir emocingas, jautrus gyvūnas, bendraujantis su pasauliu per kūno kalbą, elgesį ir garsus. Nors šunys nekalba žodžiais, jie puikiai moka išreikšti savo būseną – reikia tik mokėti įsiklausyti. Kuo geriau pažinsime savo keturkojį, tuo lengviau užtikrinsime jo gerovę, ramybę ir pasitikėjimą.
1. Uodega žemai arba tarp kojų
Tai dažniausiai reiškia baimę, nerimą ar pasyvumą. Jei šuo taip laiko uodegą susidūręs su nepažįstamu žmogumi, kitu gyvūnu ar neįprasta situacija, jis jaučiasi nesaugus.
Ką daryti: neverskite šuns artėti, leiskite jam atsitraukti ir stebėkite, ar dažnai tai kartojasi – gal reikia papildomos socializacijos ar dresūros.
2. Uodega aukštai ir standi – net šiek tiek virpa
Tai gali reikšti budrumą, įtampą arba domėjimąsi, tačiau kai kuriais atvejais – agresijos ženklą, ypač jei šuo tuo pačiu stovi įtemptai, ausys pakeltos, akys įsmeigtos.
Ką daryti: stebėkite visą kūno kalbą – jei šuo dar ir urgzliai, geriau atsitraukti ir neskatinti kontakto.
3. Iškištas liežuvis ir „šypsena“ – atsipalaidavęs snukis
Tai dažniausiai reiškia, kad šuo jaučiasi gerai, saugiai ir atsipalaidavęs. Toks šuo yra draugiškai nusiteikęs ir pasiruošęs bendravimui.
Ką daryti: puikus metas žaidimams, dresūros treniruotėms ar pasivaikščiojimams.
4. Ausys atgal arba prigludusios prie galvos
Tokiu būdu šuo parodo baimę, paklusnumą arba nerimą. Jei kartu jis ir žiovauja ar laižo savo lūpas – tai aiškus signalas, kad jam nekomfortiška.
Ką daryti: pasistenkite nuraminti šunį, pašalinti streso šaltinį, o ilgalaikio nerimo atveju – pasitarti su veterinaru ar elgsenos specialistu.
5. Slepia maistą ar žaislus
Tai instinktyvus elgesys, paveldėtas iš laukinių protėvių. Jis gali reikšti norą apsaugoti savo „lobį“, tačiau jei tai kartojasi pernelyg dažnai, gali rodyti nesaugumo jausmą ar pernelyg stiprų resursų saugojimą.
Ką daryti: nekonkuruokite dėl daiktų, bet išmokykite šunį dalintis – naudokite „mainų“ principą, kai atiduoda žaislą už skanuką.
6. Sukasi aplink save prieš atsiguldamas
Šis elgesys – natūralus įprotis iš laukinės šuns praeities, kai gyvūnai taip pasiruošdavo saugią vietą poilsiui. Tai visiškai normalu.
Ką daryti: nieko – tai žavus, saugumo ieškojimo elgesys.
7. Vaikšto iš paskos ar nenori likti vienas
Jei šuo nuolat seka jus, tai gali būti ženklas prisirišimo, meilės, bet ir atskyrimo nerimo. Kartais tai gali peraugti į problemą, jei šuo sunkiai išgyvena, kai lieka vienas.
Ką daryti: skatinkite nepriklausomybę – palaipsniui pratinkite šunį prie trumpų išsiskyrimų, palikite žaislų, paslėptų skanėstų.
8. Trina snukį į jus ar laižo rankas
Tai šuns būdas parodyti meilę, draugiškumą ir pasitikėjimą. Laižymas taip pat gali būti raminanti veikla arba bandymas atkreipti dėmesį.
Ką daryti: jei jums tai netrukdo – mėgaukitės artumu. Jei elgesys įkyrus, švelniai nukreipkite dėmesį į žaidimą ar dresūrą.
9. Žiovavimas – ne visada nuovargio ženklas
Šunys dažnai žiovauja ne dėl mieguistumo, o dėl streso arba įtampos mažinimo. Tai jų būdas „nuleisti garą“, ypač neįprastoje ar nemalonioje situacijoje.
Ką daryti: stebėkite kontekstą – jei tai kartojasi neaiškiomis situacijomis, ieškokite galimų streso šaltinių.
10. Staigus drebėjimas (tarsi purtosi)
Dažnai tai reiškia, kad šuo bando atsikratyti įtampos. Tarsi sako: „Gerai, tai praėjo, judam toliau“. Po gydymo, susitikimo su kitu šunimi ar šokiruojančio įvykio šuo gali tiesiog „išsipurtyti“ stresą.
Ką daryti: leiskite šuniui tai padaryti – tai sveikas emocijų išlaisvinimo būdas.
