Kraujas šlapime (mediciniškai vadinamas hematurija) – tai simptomas, kuris niekada neturėtų būti ignoruojamas. Nors kai kuriais atvejais priežastys būna nekenksmingos, šis reiškinys taip pat gali signalizuoti apie rimtas sveikatos problemas, susijusias su inkstais, šlapimo takais ar net kraujo sistemomis.
Kaip atpažinti kraują šlapime?
Kraujas šlapime gali būti:
- Makroskopinis – kai kraujas matomas plika akimi (šlapimas tampa rožinis, raudonas ar rudas);
- Mikroskopinis – kai kraujo ląsteles nustato tik laboratorija atliekant šlapimo tyrimą.
Abi formos yra svarbios ir reikalauja gydytojo įvertinimo.
Galimos kraujo šlapime priežastys: nuo dažnų iki pavojingų
🦠 1. Šlapimo takų infekcija (ŠTI)
Dažniausia priežastis, ypač moterims. Kartu gali pasireikšti:
- deginimas šlapinantis
- dažnas noras šlapintis
- drumstas šlapimas ar nemalonus kvapas
🪨 2. Inkstų ar šlapimtakių akmenys
Akmenys gali pažeisti šlapimo takus, sukelti kraujavimą, skausmą šone, nugaroje ar apatinėje pilvo dalyje.
🚹 3. Prostatos padidėjimas (vyrams)
Ypač dažna vyresnio amžiaus vyrų problema. Gali pasireikšti kartu su sunkumais šlapinantis, silpna srove, dažnu naktiniu šlapinimusi.
🧫 4. Inkstų uždegimai (glomerulonefritas)
Gali atsirasti dėl infekcijų ar autoimuninių ligų. Dažnai pasireiškia ir baltymų atsiradimu šlapime, aukštu kraujospūdžiu, tinimais.
🧬 5. Paveldimos ligos
Tokios kaip policistinė inkstų liga ar Alporto sindromas – retesnės, bet galinčios sukelti kraujo atsiradimą šlapime.
🚨 6. Onkologinės ligos
Kartais kraujas šlapime gali būti pirmasis požymis:
- Inkstų vėžys
- Šlapimo pūslės vėžys
- Prostatos vėžys
Ypač svarbu išsitirti, jei:
- kraujas atsiranda be skausmo
- esate vyresnis nei 50 metų
- rūkote arba turite paveldimų onkologinių ligų atvejų
Kada nedelsti kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite šiuos požymius:
- kraujas šlapime ne vienkartinis
- skausmas apatinėje nugaros, pilvo ar šonų srityje
- karščiavimas, šaltkrėtis
- apetito stoka, svorio kritimas
- dažnas noras šlapintis, ypač naktį
Reikėtų nedelsti – svarbu išsiaiškinti priežastį ir pradėti gydymą.
Kaip diagnozuojama?
Gydytojas gali skirti:
- Bendrinį šlapimo tyrimą
- Ultragarsą ar kompiuterinę tomografiją
- Cistoskopiją (šlapimo pūslės apžiūrą)
- Kraujo tyrimus
- Kartais – urologo ar nefrologo konsultaciją
Ar galima išvengti?
Nors ne visos priežastys yra išvengiamos, galite sumažinti riziką:
- Gerkite daug skysčių, ypač vandens
- Venkite ilgai sulaikyti šlapimą
- Ribokite druskos ir gyvūninių baltymų kiekį (akmenų prevencija)
- Mesti rūkyti – rūkymas didina šlapimo pūslės vėžio riziką
- Laikykitės higienos, ypač moterys (sumažina infekcijų tikimybę)
