Svajoji parašyti knygą, sugalvojai puikų verslo planą, o galbūt trokšti tapti Europos ar pasaulio irklavimo čempionu, tačiau tuo pat metu galvoji, jog laikas viską mesti, nes vienintelis tikintis tavo sėkme, tai žmogus, kurį matai veidrodyje? Nesijaudink, garantuoju, jog taip bus ne visą gyvenimą, o svarbiausia, ką šiuo metu turėtum daryti, tai tikėti savimi. Ir, žinoma, nesėdėti ant sofos, o dirbti, stengtis ir lieti prakaitą dėl to, ko taip stipriai trokšti. Taip darė aktorius Silvestras Stalonė, taip darė ir irkluotojas Saulius Ritteris.
JEI NEĮLEIDŽIA PRO DURIS, LIPK PRO LANGĄ
Suprantu, jog iš pradžių tokie patarimai gali skambėti erzinančiai ir net kvailai, nes tu, rodos, išbandei viską, stengeisi ir kovojai dėl savo sėkmės, tačiau tau nepasisekė, o aplinkiniai kuo toliau, tuo labiau abejoja ar tu gali. Tačiau vis tiek svarbiausia nenuleisti rankų ir bandyti. Ar žinojai, jog aktorius Silvestras Stalonė pats parašė „Rokį“ ir norėjo atlikti pagrindinio herojaus vaidmenį? Tačiau, prodiuseriams jis netiko: buvo nepakankamai aukštas, be to, dėl vieno raumens paralyžiaus jo veidas buvo pakrypęs. Tačiau Stalonė nebūtų Stalonė, jei būtų pasidavęs. Mums žurnalistams kalama į galvas, jog, jei neįleido pro duris, reikia lipti pro langą, tad Stalonė, nors ir ne žurnalistas darė tą patį, o svarbiausia, nors jam labai reikėjo pinigų, jis neparsidavė. Galiausiai rado prodiuserį, sutinkantį su visomis sąlygomis. Po pirmos „Rokio“ dalies buvo sukurtos dar penkios, taip kad sėkmė – akivaizdi. Kodėl jam pasisekė? Todėl, kad šis vyrukas buvo neapsakomai kantrus ir tiesiog sulaukė savo laiko. Nežinai, kas yra Stalonė arba „Rokis“? Rekomenduoju iškart pradėti siųstis filmus ir susipažinti su klasika. Ir vis tik, galbūt Stalonė netinkamas pavyzdys… Todėl papasakosiu tau apie Saulių Ritterį. Jis yra dukart Europos irklavimo ir universiados čempionas bei pasaulio vicečempionas ir jis su partneriu Rolandu Maščinsku dalyvaus 2016 metų Olimpinėse žaidynėse, Rio de Žaneire. Saulius rugsėjo mėnesio „Panelėje“ pasakojo apie savo sėkmę ir vargus, nes medaliai kristi pradėjo ne iš karto, o po sėkmingo starto teko ne kartą ir nusivilti. Vaikinas tikino, jog liūdniausia buvo tada, kai aplinkiniai jo sėkme nebetikėjo ir skatino mesti mylimą sportą.
VISI NORĖJO NURAŠYTI
Irklavimas reikalauja pačios geriausios fizinės formos, tad kasdien laukia alinančios treniruotės. Kartais jos būna dvi, o jei nori iš savęs išspausti maksimumą, būna ir trys, tačiau toks krūvis net ir stipriausiems gali sukelti sveikatos problemų – nualintas organizmas ima spyriotis ir reikalauti poilsio. Taip Sauliui ir nutiko. Per didelis fizinis krūvis netruko atsiliepti jo širdžiai. Spėjau, kad širdies problemos yra baisiausia, kas gali nutikti sportininkui, bet Saulius nesutiko. „Sportininkui baisiausia yra turėti tokių sveikatos problemų, dėl kurių jis nebegalėtų tęsti karjeros. Ir vis tik, man buvo baisu. Atsirado žmonių, bandančių įrodyti, jog laikas mesti sportą. O skaudžiausia buvo tai, jog jie labai lengvai ir labai greitai nuo manęs nusisuko. Aš buvau dar visai jaunas, atrodė, kad viskas prieš akis, o iš tikrųjų viskas buvo ant labai plonytės ribos. Tuo metu mane norėjo nurašyti. Turbūt buvo labai pikta? Be abejo! Aš norėjau visiems įrodyti, jog man dar tikrai ne laikas pasitraukti. Todėl, kai jaučiausi geriau ir tyrimai parodė, jog galiu tęsti pasirengimą, stengiausi trigubai. Noras įrodyti aplinkiniams, kad jie neteisūs labai mane motyvavo. Ir aš tai padariau. Aš jiems įrodžiau, todėl, manau, jog nėra nieko neįmanomo. Net jei patyrei kažkokią traumą ar atrodo, kad viskas žlugo, tu gali atsitiesti ir pasiekti tai, apie ką svajojai. O kas, jei sunku? Kas, jei atrodo, jog viskas nesiseka? Reikia turėti kantrybės ir tikėti savimi. Reikia kiekvieną dieną keltis ir daryti tai, ką tau reikia daryti. Nors tai atrodo sunku, nors atrodo, jog nesiseka, bet su kiekviena diena tu tampi geresniu nei vakar. Svarbiausia žengti mažais žingsneliais ir nepasiduoti.“
SVARBIAUSIA TURĖTI TIKSLĄ IR SVAJOTI
Užsispyrimas ir pagerėjusi sveikata greitai davė savo vaisių. Pirmąjį aukso medalį su partneriu Rolandu, Saulius iškovojo Europos čempionate 2011 metais. Vaikinas pasakojo, jog pirmą akimirką su Rolandu net nesuprato, jog laimėjo ir tik vėliau, pirmajai džiaugsmo lavinai nuvilnijus, vyrukai suprato, kas įvyko. „Džiaugsmas, žinoma, buvo didelis, bet aš supratau labai įdomų dalyką – medalio užkabinimas ant kaklo nėra įdomiausia dalis, nes tai būna momentas, kai viskas praeina. Įdomiausia dalis man yra siekti rezultato: dirbti, treniruotis, norėti ir svajoti.“ Gal Saulius ir teisus, juk svajonės, tai tas varikliukas, kuris mus visus skatina judėti į priekį. Ir, jei tu bandei ir tau kartą nepavyko, tai nereiškia, jog esi žmogus, kuriam nesiseka arba, kuriam nelemta daryti tai, ką jis nori. Tai tiesiog reiškia, jog kažko nežinojai, ar kažko nemokėjai, o gal tiesiog pražiopsojai svarbią detalę, tad reikia bandyti ir vėl. Tiesą pasakius pralaimi tik tada, kai nustoji stengtis ir siekti savo tikslo, visa kita, tik trumpalaikės nesėkmės, kurios augina, moko ir tobulina tave. Roma buvo pastatyta ne per dieną, tad tavo svajonės taip pat negali išsipildyti taip greit. Svajoji? Tuomet tiesiog kelkis ir daryk!
Nori apie Saulių sužinoti daugiau? Atsiversk rugsėjo mėnesio „Panelę“ ir skaityk! Ten rasi daug įdomaus.
