Šį kartą nusprendžiau aptarti šias tris tarpusavyje susijusias sąvokas. Mazochizmas ir sadizmas – tai nebrandžios meilės formos, kurios paremtos iškreiptu tarpusavio ryšiu. Šiame straipsnyje remsiuosi Erichu Frommu.
Mazochistinė asmenybė bėga nuo nepakenčiamos vienatvės, prisirišdama prie kito asmens, kuris ją valdo, nurodinėja, kartais – gina.
Tai jai reikalinga kaip pats gyvenimas, kaip oras kvėpuoti. Šalia esančio asmens galybę ji išpučia, hiperbolizuoja.
Kitas asmuo yra viskas, o aš pats esu niekas. Mazochizmas dažnai pastebimas tarp partnerių, kai vienas jų aukojasi dėl kito.
Taigi, manau, kad ne kartą esi girdėjęs šeimoje ar mokykloje tokius žodžius. Mama sako: „Aš dėl Tavęs, sūnau, mečiau darbą, o Tu man šitaip atsidėkoji“. Mergina: „Aš susipykau su tėvu, kad tik su Tavimi, mielasis, susitikčiau“. Vaikinas merginai: „Aš negaliu be Tavęs gyventi. Tu tobula. Jei mane paliksi, aš nusižudysiu.“
Aišku, čia tik pavyzdžiai. Mazochistiškai asmenybei nereikia priimti sprendimų, nes ji pasirenka savo „dievuko“ priimtus sprendimus. Šis žmogus nerizikuoja, niekada nebūna vienas. Gyvena kito gyvenimą.
Mazochistiškas atsidavimas meilei, ritminei muzikai, narkotikų transui, ilgainiui sukelia tokią būseną, kai asmuo atsisako draugų ir tampa išorinių jėgų įrankiu. Jis nebeieško kitų veiklų ir visuomet griebiasi tų pačių pražūtingų priemonių. Mazochistinė asmenybė stengiasi užpildyti viduje jaučiamą tuštumą, pasinerdamas į kitą asmenį.
Sadistiškas asmuo siekia išsivaduoti iš vienatvės ir įkalinimo jausmo, paversdamas savo dalimi arba įrankiu kitą asmenį.
Kontroliuodamas kitą žmogų, jis iškelia save. Sadistas yra priklausomas nuo jam paklūstančio asmens. Sadistas vadovauja, išnaudoja, skaudina, žemina.
Sadistiškas elgesys su kitu žmogumi nebūtinai pasireiškia smurtavimu. Tai gali būti neįsiklausymas į kitą asmenį, jo ignoravimas, psichologinis spaudimas.
Kartais stebina, kaip bendrauja jaunos poros. Pavyzdžiui, mergina sako, kad po sunkios darbo dienos nenori eiti į vakarėlį, o vaikinas įkalbinėja, kad vakarėlis – tai poilsis. Vaikinas „negirdi“, ką sako mergina. Ji nori pabūti viena ir pailsėti. Būtent čia tiek merginom, tiek vaikinams svarbu išmokti suprasti kitą ir įtvirtinti savo nuomonę. Nebūtina įtikti visiems ir visada. Tu pavargai ir Tu turi teisę atsisakyti. Brandi asmenybė priims tai natūraliai, o sadistas, priešingai – jausdamasis nesaugus ir vienišas, jis gali pradėti Tave kaltinti abejingumu, šaltumu jo atžvilgiu.
Brandi meilė – tai ryšys, kuriam reikia neprieštaringos asmenybės ir individualumo.
Meilė yra žmogaus galia, kuri sugriauna barjerus ir sujungia žmones. Meilė padeda įveikti vienišumo jausmą, bet kartu leidžia išlikti savimi, išsaugoti savo individualumą. Mylėdami du žmonės tampa vienu, ir vis dėlto išlieka du.
Meilė – tai menas gyventi kartu dviem tobulėjančioms asmenybėms. Tai aktyvus davimo ir gavimo procesas. Meilė yra tolerantiška skirtumams, ieško kompromisų, kurie tenkintų abu mylinčius. Meilė – tai ne auka. Aukojimasis nuskurdina žmogų.
Davimas turi būti abipusis. Kai vaikinas ir mergina yra laisvi ir supranta, ko patys nori, jiems lengviau įsiklausyti į viens kito poreikius ir derintis vienam prie kito.
Mylėti nėra lengva. Aš tobulinu meilės meną. Nuoširdžiai sakau, kad tai nėra lengva.
Sėkmės, meilės ir kantrybės.
Visada Jūsų ir su Jumis
Rasa Kuodytė – Kazielienė
