Prieš 37 metus rugpjūčio 23-iąją Lietuvą, Latviją ir Estiją sujungė Baltijos kelias – gyva žmonių grandinė, tapusi trijų šalių vienybės simboliu. Šiandien kaimynines valstybes jungia ne tik bendra istorija, kultūra ar artima kaimynystė. Ryšį galima pastebėti ir kasdieniuose pasirinkimuose – „Maximos“ pardavimų duomenys rodo, kad lietuviai, latviai ir estai savo pirkinių krepšeliuose vis dažniau randa vietos ir kaimyninėse šalyse gimusiems prekių ženklams.
Tarp abiejose kaimyninėse šalyse pamėgtų lietuviškų vardų – kepinių gamintoja „Mantinga“, pieno produktų „Magija“, saldumynų „Pergalė“, mineralinio vandens „Akvilė“, mėsos gaminių „Biovela“ ir kasdienio vartojimo prekių „Grite“. Panašų kelią už savo šalies ribų yra atradę latviški „Karums“, „Cido“ bei „Selga“ ir estiški „Alma“ bei „Noo“ prekių ženklai.
Pasak „Maximos“ ryšių su žiniasklaida vadovės Ernestos Vareikytės, ypatingą trijų Baltijos šalių ryšį šiandien galima pastebėti ir kasdienybėje.
„Baltijos kelias parodė išskirtinę Lietuvos, Latvijos ir Estijos vienybę. Šiandien mūsų artumą liudija jau visai kiti dalykai – keliaujame vieni pas kitus, pažįstame kaimynų kultūrą ir tradicijas, atrandame jų skonius. Įdomu, kad prekių ženklas, kurį vienoje šalyje žmonės laiko savu ir gerai pažįsta nuo vaikystės, ilgainiui gali tapti mėgstamu pasirinkimu ir kitose kaimyninėse valstybėse“, – sako E. Vareikytė.
Lietuviški vardai – abiejų kaimynių krepšeliuose
Kaimynai atranda skirtingų kategorijų lietuviškus produktus. Latvijos ir Estijos pirkėjai renkasi „Mantinga“ kepinius, „Magija“ pieno produktus, „Pergalė“ saldumynus, „Akvilė“ mineralinį vandenį, „Biovela“ mėsos gaminius bei „Grite“ kasdienio vartojimo prekes.
Kaimyninėse šalyse lengviau atrasti ir pamėgti tai, kas artima mūsų pačių skoniui bei kasdieniams įpročiams. Kepiniai, pieno ir mėsos gaminiai ar saldumynai – gerai pažįstamos kasdienio krepšelio kategorijos, todėl net ir pirmą kartą matomas kaimyninės šalies prekės ženklas gali pasiūlyti pažįstamą skonį. O jei produktas pasiteisina, jo kilmės šalis ilgainiui tampa kur kas mažiau svarbi.
„Kaina yra svarbi renkantis kasdienius produktus, tačiau tikrai ne vienintelė. Pirkėjai vertina kokybę, atkreipia dėmesį į tai, ką perka, o gerą patirtį su produktu prisimena. Kai jis pateisina lūkesčius, prie jo norisi sugrįžti, nesvarbu, ar prekių ženklas lietuviškas, latviškas ar estiškas. Taip vienoje šalyje gerai pažįstami produktai po truputį tampa savais ir kaimynams“, – pastebi ji.
Prigijo ir latviški bei estiški prekių ženklai
Šis apsikeitimas skoniais vyksta visomis kryptimis. Lietuviai ir estai renkasi latviško „Karums“ pieno produktus, taip pat „Cido“ gėrimus ir „Selga“ sausainius bei kitus saldumynus. Lietuvos pirkėjams pažįstami ir „Pols“ ledai bei „Laima“ saldumynai.
Estiški prekių ženklai taip pat randa savo vietą kaimyninėse šalyse. Lietuvoje ir Latvijoje perkami „Alma“ pieno produktai bei „Noo“ mėsos gaminiai, o Latvijos pirkėjai renkasi ir „Tere“ pieno produktus.
Tarp kaimyninėse šalyse prigijusių prekių ženklų nemažai tokių, kurie pirmiausia į pirkinių krepšelį gali patekti iš smalsumo – tai sausainiai, saldumynai, ledai ar kiti desertai. Tačiau pieno, mėsos gaminių ar gėrimų pasirinkimas rodo, kad kaimynų prekių ženklai įsitvirtina ir tarp įprastų kasdienių pirkinių.
Anot E. Vareikytės, pirmą kartą pasirinkti kaimyninės šalies produktą gali paskatinti smalsumas, tačiau tam, kad jis taptų įprastu pasirinkimu, vien jo neužtenka.
„Kaimynų produktą kartais pirmiausia pasirenkame tiesiog iš smalsumo – sudomina nematytas sausainis, ledai ar saldumynas. Tačiau tam, kad prie jo sugrįžtume, vien smalsumo neužtenka. Tuomet jau svarbu, ar patiko skonis, ar tenkina kokybė, sudėtis ir kaina. Matyt, todėl dalis produktų ilgainiui nustoja atrodyti kaimynų ir tiesiog tampa vienu iš įprastų pasirinkimų“, – sako „Maximos“ ryšių su žiniasklaida vadovė.
Sūreliai – mažas visų trijų Baltijos šalių bendrumas
Bene skaniausias sutapimas išryškėja pieno produktų lentynose. Lietuvoje gerai pažįstama „Magija“, Latvijoje – „Karums“, Estijoje – „Alma“, tačiau kiekvieną iš šių prekių ženklų yra pamėgę ir abiejų kaimyninių šalių pirkėjai.
Bendrumo galima ieškoti ir pačiame produkte – glaistyti varškės sūreliai yra gerai pažįstamas skonis visame Baltijos regione. Estijoje jie vadinami „kohuke“ ir laikomi vienu iš klasikinių vietos produktų, tačiau toks saldus varškės užkandis puikiai pažįstamas ir lietuviams bei latviams.
„Galima pajuokauti, kad varškės sūrelis – beveik neoficialus Baltijos šalių desertas. Lietuvoje turime savus nuo vaikystės pažįstamus skonius, latviai didžiuojasi savais, estai – savais, bet, pasirodo, mielai ragaujame ir vieni kitų. „Magija“, „Karums“ ir „Alma“ gražiai parodo, kad kiekviena šalis gali turėti savo favoritą, tačiau pats skonis mums visiems labai artimas“, – teigia E. Vareikytė.
