Dienos trumpėja. Vėl ruduo. Gęsta šešėliai tyliai. Lyja alėjose lietus Ir permirkęs šuva į pilką dangų žiūri. Blyksi žibintai balų...
Aktorių trio
atsitiktinis
Aš mylėjau tave tau nežinant Tau nežinant tave aš myliu Mano meilė plati kaip žvaigždynai Kaip žydėjimas lauko gėliu Ar mylėjai...
Sėdim jauni, dar nepasenę, šitiek patyrę, Motinos veidas tyliai plevena, ašaros byra. Žodžiai kaip karšto vaško lašeliai rieda ir rieda, Tirpdo ir stingdo meilės ugnelė garbę ir gėdą. Motinos veidas liūdintis jauną mintį išblaško. Žvakė labai neskubėdama krauna purmuro vašką. Žvakės liepsnelės regis patamsy – dūmai, kaip gėlės. Taip ir...
Ir atjos kunigaikštis ant žirgo Ir sustos prie Žvėryno tvoros. Iš kišenės lyg Viešpaties pirštas Butelys nugertas styros. Ir išeis...
Dar mokam drauge šypsotis, Dar pasiilgstam, būna. Bet meilė jau mums tik žodis, Ir žodžio daugiau nei kūno. Dar permuša...
Žalia žalia, per visą dangų, Per visą dangų didžiausia eglė, Auksinėm saulėm apkaišinėta, žalia žalia, žalia žalia. Žalia žalia, per visą dangų, Per visą dangų, per vaiko širdį, Per tą pasaulį, kuris negirdi, žalia žalia, žalia žalia. Kart. 1, 2...
Baltais pūkeliais krinta snaigės Iš viesulingų debesų. Išskrido paukščiai link dausų. Tylu, jų meilės giesmės baigės. Lai krykštauja toli nuo...
Kai pasibels lietus į gatvės grindinį, Kai pasibels lietus į tavo širdį, Tu nesislėpk, nuo jo nebėk, Jei sulijai nesigailėk....
https://youtube.com/watch?v=aPFZprn8Yxw Ta tamsa – kur pasidėti, Kai nei žemės, nei dangaus. Nykiai smilksta cigaretė – Lyg viena, lyg be žmogaus. (x2) Cigaretė naktį vaikšto, Atsispindi vandeny. Ir nė velnio jai neaišku, Kam tu žemėj gyveni. (x2) Jai visai nerūpi lūpos – Ar bučiuosis, ar raudos, Paprasčiausiai patyliukais Ji save joms...
Ak, tie metų laikai, kaip gerai, Kad jie mus malonumais gaivina. Pražysta pavasarį rožių kerai, O ruduo dovanoja mums vyno....
Aš nežinau, kas bus rytoj, Pabūk, pabūk dar, senas drauge. Gal susitiksime ne tuoj, Kažkoks kartėlis gerklę graužia. Būk geras,...
Jaunystė prabėgo, laukai nurudavo, Pravirko kaštonas, pažvelgęs žemyn. Palinko prie kelio į rudenį savo Ir, nieko nesakęs, nuėjo tolyn. O, tik tolyn, o, tik tolyn Svajonės baltos, žibuoklės mažos O, tik tolyn. Ėjo, keliavo, nieko nematė. Žemė pabalo, slinko gelmėn. Metais paseno, neaimanavo, Nors lapai nukrito, bet ėjo toliau. O,...
