Dienos trumpėja. Vėl ruduo. Gęsta šešėliai tyliai. Lyja alėjose lietus Ir permirkęs šuva į pilką dangų žiūri. Blyksi žibintai balų...
Aktorių trio
Atsitiktiniai
Kai pasibels lietus į gatvės grindinį, Kai pasibels lietus į tavo širdį, Tu nesislėpk, nuo jo nebėk, Jei sulijai nesigailėk....
Aš nežinau, kas bus rytoj, Pabūk, pabūk dar, senas drauge. Gal susitiksime ne tuoj, Kažkoks kartėlis gerklę graužia. Būk geras, dar po vieną taurę… Žinai, šią naktį sapnavau Vaikėzą, žaidžiantį palaukėj Ir atsibudęs pravirkau. Juk baigsis visa tai staiga – Pasaulis tas, kuriam pavydžiu. Ir lauks manęs šalta kava, Tik...
Ir atjos kunigaikštis ant žirgo Ir sustos prie Žvėryno tvoros. Iš kišenės lyg Viešpaties pirštas Butelys nugertas styros. Ir išeis...
Jaunystė prabėgo, laukai nurudavo, Pravirko kaštonas, pažvelgęs žemyn. Palinko prie kelio į rudenį savo Ir, nieko nesakęs, nuėjo tolyn. O,...
Baltais pūkeliais krinta snaigės Iš viesulingų debesų. Išskrido paukščiai link dausų. Tylu, jų meilės giesmės baigės. Lai krykštauja toli nuo mūs, Užmiršę darganas ir lietų! Išskridę paukščiai į namus Sugrįš pavasarį saulėtą. Kokia baugi rimtis aplinkui, Kaip viskas tuščia ir nyku, Kai negirdėti virš laukų Sparnuotų mūsų giesmininkų! Drauguži mielas,...
Aš mylėjau tave tau nežinant Tau nežinant tave aš myliu Mano meilė plati kaip žvaigždynai Kaip žydėjimas lauko gėliu Ar mylėjai...
Ak, tie metų laikai, kaip gerai, Kad jie mus malonumais gaivina. Pražysta pavasarį rožių kerai, O ruduo dovanoja mums vyno....
https://youtube.com/watch?v=aPFZprn8Yxw Ta tamsa – kur pasidėti, Kai nei žemės, nei dangaus. Nykiai smilksta cigaretė – Lyg viena, lyg be žmogaus. (x2) Cigaretė naktį vaikšto, Atsispindi vandeny. Ir nė velnio jai neaišku, Kam tu žemėj gyveni. (x2) Jai visai nerūpi lūpos – Ar bučiuosis, ar raudos, Paprasčiausiai patyliukais Ji save joms...
Žalia žalia, per visą dangų, Per visą dangų didžiausia eglė, Auksinėm saulėm apkaišinėta, žalia žalia, žalia žalia. Žalia žalia, per...
Dar mokam drauge šypsotis, Dar pasiilgstam, būna. Bet meilė jau mums tik žodis, Ir žodžio daugiau nei kūno. Dar permuša...
Sėdim jauni, dar nepasenę, šitiek patyrę, Motinos veidas tyliai plevena, ašaros byra. Žodžiai kaip karšto vaško lašeliai rieda ir rieda, Tirpdo ir stingdo meilės ugnelė garbę ir gėdą. Motinos veidas liūdintis jauną mintį išblaško. Žvakė labai neskubėdama krauna purmuro vašką. Žvakės liepsnelės regis patamsy – dūmai, kaip gėlės. Taip ir...
