Kai pasibels lietus į gatvės grindinį, Kai pasibels lietus į tavo širdį, Tu nesislėpk, nuo jo nebėk, Jei sulijai nesigailėk....
Aktorių trio
Atsitiktiniai
Jaunystė prabėgo, laukai nurudavo, Pravirko kaštonas, pažvelgęs žemyn. Palinko prie kelio į rudenį savo Ir, nieko nesakęs, nuėjo tolyn. O,...
Dar mokam drauge šypsotis, Dar pasiilgstam, būna. Bet meilė jau mums tik žodis, Ir žodžio daugiau nei kūno. Dar permuša tylą širdys, Dar plaukus suranda pirštai. Dar šaukiam, bet nebegirdim, Kad baigias kažkas, kad miršta. Pro mūsų langus jau Vienatvė žvalgosi Juodu liūdnu paukščiu. Sunkėja debesys Ir delnas gniaužiasi Į...
Ak, tie metų laikai, kaip gerai, Kad jie mus malonumais gaivina. Pražysta pavasarį rožių kerai, O ruduo dovanoja mums vyno....
Aš nežinau, kas bus rytoj, Pabūk, pabūk dar, senas drauge. Gal susitiksime ne tuoj, Kažkoks kartėlis gerklę graužia. Būk geras,...
Žalia žalia, per visą dangų, Per visą dangų didžiausia eglė, Auksinėm saulėm apkaišinėta, žalia žalia, žalia žalia. Žalia žalia, per visą dangų, Per visą dangų, per vaiko širdį, Per tą pasaulį, kuris negirdi, žalia žalia, žalia žalia. Kart. 1, 2...
Aš mylėjau tave tau nežinant Tau nežinant tave aš myliu Mano meilė plati kaip žvaigždynai Kaip žydėjimas lauko gėliu Ar mylėjai...
Dienos trumpėja. Vėl ruduo. Gęsta šešėliai tyliai. Lyja alėjose lietus Ir permirkęs šuva į pilką dangų žiūri. Blyksi žibintai balų...
Baltais pūkeliais krinta snaigės Iš viesulingų debesų. Išskrido paukščiai link dausų. Tylu, jų meilės giesmės baigės. Lai krykštauja toli nuo mūs, Užmiršę darganas ir lietų! Išskridę paukščiai į namus Sugrįš pavasarį saulėtą. Kokia baugi rimtis aplinkui, Kaip viskas tuščia ir nyku, Kai negirdėti virš laukų Sparnuotų mūsų giesmininkų! Drauguži mielas,...
Ir atjos kunigaikštis ant žirgo Ir sustos prie Žvėryno tvoros. Iš kišenės lyg Viešpaties pirštas Butelys nugertas styros. Ir išeis...
https://youtube.com/watch?v=aPFZprn8Yxw Ta tamsa – kur pasidėti, Kai nei žemės, nei dangaus. Nykiai smilksta cigaretė – Lyg viena, lyg be žmogaus....
Sėdim jauni, dar nepasenę, šitiek patyrę, Motinos veidas tyliai plevena, ašaros byra. Žodžiai kaip karšto vaško lašeliai rieda ir rieda, Tirpdo ir stingdo meilės ugnelė garbę ir gėdą. Motinos veidas liūdintis jauną mintį išblaško. Žvakė labai neskubėdama krauna purmuro vašką. Žvakės liepsnelės regis patamsy – dūmai, kaip gėlės. Taip ir...
