Kai… Diena užges… Ateisi Tu… Nakties taku… Kas… Tyla ar žodžiai… Mano sieloj… Nes Tu vėl šalia Ir vėl aš...
N
atsitiktinis
Užmigo miestas, tik naktiniai drugiai Žibintų šviesoje gyvais šešėliais mirga. Kasnakt blaškaus aš paslaptingam rūke, Girdžiu – atodūsiais kvieti pas...
Aš sutikau tave vėl jūra šėlo, Ir bangos žarstė pakrantės smėlį, Ir lijo šiltas liepos lietus, Ir jūra skandino mūsų žvilgsnius. He ei Tu pasakei “Hey, baby, Man patinka tavo dainos”. Ant seno ilgo pajūrio tilto Klausiau aš “tas lietus, ar jis neperšiltas?”. Priedainis: U u u tu parašyk man šokį...
Ar prisimeni vaikystės vėją? Mūsų saulę, mūsų dangų? Senus gerus draugus? Ir motinos akis? Ten kur seno seno miesto sienos...
Mano siela blaškos tarp sienų baltų, Aš žinau, kad gyventi dar turiu. Valandos – dabar jau kaip minutės, Kurios byra...
Dar anksti, bet pabudo kaimas, Apie jūrą meilės sklinda dainos. Tuoj vestuvės žvejo prasidės, Kaimas linksmins ligi nakties. Opa opa, grok, buzuki! Opa, lėk tolyn, daina! Valtys jūron jau pasuko, Prieky su jaunais viena. (x2) Nuo galvos gėlių vainiką baltą Pasiimkit, jūros bangos šaltos. Nuotakų žvejų tokia dalia – Visada...
Aš nieko negaliu pakeisti, Aš bijau tave paleisti. Šaltas vėjas mane ištrynė, Liko gatvė rudeninė. Daug nepasakytų žodžių Ašarom pabiro...
Musu kiemo zasinai, Geria alu nuolatos. Kabinejas amzinai, Prie kaimynu ir manes. Jie suplese man megztuka, Toki grazu su kalnierium....
Ir po šios dienos mes pakilsim tyliai Iškėlę galvas aukštai, išeisim pro duris Į kelius, kurie mus neša tartum vėjai Su kaupu vilties, tikėjimo, minčių Ir po šios dainos viskas pasikeis Nebeliks kančios, tik nedideli randai Ir visi džiaugsmingai pasitiksim rytą Su tuo pačiu kaupu vilties Ši melodija –...
Isdulkink tunta zmonu, Buk didvyris ir tu Daryk tai tevynes labui Ir visai be jokiu saparu…. (pavarom ant zmonu… Pavarom...
Vel ir vel meiles juroj tu.. Isdzius druska ant tavo akiu.. Nakti sniegas uzklos, puse zemes visos.. Sukramtytomis lupomis tu...
Vėl vėsoj aš sugrįžau, Pas tave ir vėl, galbūt rytoj Grįšiu atgal, tik neklausk kodėl, Bet žinau kad širdis priklauso tau Aš šiltu lietum kritau Į tave snaige skridau Širdyje kartu verkiau Ir pagaliau Savo ašara aš pavirtau Saujoj šalto ir sieloj karštoj Aš tave laikau, Kai upės krante pakilo...
