Jeigu tu gali suprat mane Jei taip paprasta Jeigu tu gali paklaust ryte Kaip tau sekasi? Jeigu tu gali pagaut...
Kartais aš vis išgirstu Tą švelnų šnabždesy kartojant Aš tave myliu Ir nežinau ar vis tebesapnuoju Ar vis taip pat...
Aš nežinau kodėl ir vėl rašau Iš to pasaulio krašto, kur nusidanginau Parimus virš bangų, besiklausydama laivų Žinodama, kad nieko neturiu Ir aš tikiu – žvaigždžių lietus atvers vartus pilių aukštai virš debesų Kur nuskridau, iš kur kritau ir kaip giliai skendau Girdėdama tą tavo – “nežinau” Priedainis: Juk tu...
Vienumoj vienumoj užgims Mana gėlė mana gėlė manoji meilė Vienumoj aš jaučiu užgims Mana gėlė, balta gėlė manoji meilė Naktyje...
Kai dangus išnyksta Beribėj erdvėje Ir naktis ramiai užmiega Tu dabar matai tiktai mane Ir aš esu labai laiminga, laiminga...
Ar tu žinai, kur saulė krinta Ir dar viena diena numiršta? Kur vakaro žvaigždė sugrįžta Ir dar viena svajonė gimsta? Kai kūdikiu pravirksta vėjas Ir muzika be skausmo liejas… Priedainis: Tai mūsų daina, kai pravirksta vėjas, Skliautus žvaigždėm nusėja, Tai mūsų daina, kai pravirksta vėjas naktyje… Ar tu žinai kur...
Likę vieni mes grįžtam ir grįžtam Kur skamba vaikiška daina, Kur mūsų pasaka sena, kur mūsų pasaka… Ir Liepos lietus...
Tavo akyse Neliko šilumos Nieko man nereik Tik lašo meilės nuostabios Tūkstantis naktų Man prabėgo kaip viena Nieko nebeliko Nieko...
Paslapties nebelieka Durys atviros plačiai Tik nežadink saldaus miego Jis aplanko mus retai Nieko nesakyk, prašau Nieko nežadėk daugiau, nereikia Pati gerai žinau Kas mums išties geriau Nieko nesakyk, prašau Nieko nežadėk daugiau, nereikia Pati gerai žinau Kas tau ir man išties geriau Vėjas atneš rūką Tu tolsti pamažu lengvai...
Ir kai ateis naktis Aš leisiu meilei išsiskleist Užmerkusi akis Kaip lietų įsileisiu Virš laukų ir klonių Nuskrisiu paskui vėją...
Ten, pasakų šaly, gyvename kartu Kur debesys aukšti, tik aš ir tu Tai svajonių pilis, ją statėme abu Viens kitam...
Gestanti saulė, svetimi veidai Rankoje sudžiuvę meilės žiedai Tylos trupiniai jau byra Byra tarp pirštų Ašaros graužia veidą Ant galvos byra sunkūs lašai Skausmas gerklę drasko Jau valandas dvi Tu pavėlavai Ir tai labai blogai Nuo pusės septynių Tavęs aš laukiau sutartu laiku Bet tu pavėlavai Ir tai labai blogai...
