Jau už lango klevai nekuždės Paslapčių ir minčių tavų. Ten, kur meilės dainos daugiau neskambės, Liko viltis, kaip duktė, išėjus...
Neda
Atsitiktiniai
Pažiūrėk į mane Aš basa per smėlio dulkes Ateinu pas tave Pasitik, priimk į rūmus Apkabink karstai karštai Nepaleisk nei...
Likę vieni mes grįžtam ir grįžtam Kur skamba vaikiška daina, Kur mūsų pasaka sena, kur mūsų pasaka… Ir Liepos lietus vėl lyja mums, Ir visos vaivorykštės vėl mūsų, Čia meilė mūsų… Priedainis: Ir likę vieni, mes užmerkiam akis, Kad nematyt savų tiesų, Ir likę vieni, mes užmerkiam akis, Kad nepažint...
Tavo akyse Neliko šilumos Nieko man nereik Tik lašo meilės nuostabios Tūkstantis naktų Man prabėgo kaip viena Nieko nebeliko Nieko...
Paėmėm roką – Pridėjom popso – Sumaišėm jazz‘ą, house‘ą Rap‘ą ir garažą – Nesakyk, kad maža.. Juk jūros mūšoje, Mėnulio...
Aš sutikau tave vėl jūra šėlo, Ir bangos žarstė pakrantės smėlį, Ir lijo šiltas liepos lietus, Ir jūra skandino mūsų žvilgsnius. He ei Tu pasakei “Hey, baby, Man patinka tavo dainos”. Ant seno ilgo pajūrio tilto Klausiau aš “tas lietus, ar jis neperšiltas?”. Priedainis: U u u tu parašyk man šokį...
Ten, pasakų šaly, gyvename kartu Kur debesys aukšti, tik aš ir tu Tai svajonių pilis, ją statėme abu Viens kitam...
Kai dangus išnyksta Beribėj erdvėje Ir naktis ramiai užmiega Tu dabar matai tiktai mane Ir aš esu labai laiminga, laiminga...
Aš nežinau kodėl ir vėl rašau Iš to pasaulio krašto, kur nusidanginau Parimus virš bangų, besiklausydama laivų Žinodama, kad nieko neturiu Ir aš tikiu – žvaigždžių lietus atvers vartus pilių aukštai virš debesų Kur nuskridau, iš kur kritau ir kaip giliai skendau Girdėdama tą tavo – “nežinau” Priedainis: Juk tu...
Ar tu žinai, kur saulė krinta Ir dar viena diena numiršta? Kur vakaro žvaigždė sugrįžta Ir dar viena svajonė gimsta?...
Kai rytą atsikėlus pamatau tave Pasaulis daug gražesnis Vakar su tavim buvau kine Ir viskas kaip per sviestą Basomis einu...
Aš sėdžiu viena Pustuštėj salėj Ir laukiu savo traukinio Pro šalį skuba Paprasti žmonės Pilki ir kasdieniški Į save, ne į žmones Aš žvelgiu Neklausk, kodėl verkiu? Šalia manęs žmonės Visi vienodi – Iš skirtingų dainų Ir vis bandau atvert Tarp mūsų nesančias duris Pažvelgt į tas pačias žydras akis...
